LTVyskupo Antano Baranausko (1835–1902), vieno didžiausių lietuvių romantikų, poemos vaizduoja Lietuvos padėtį XIX amžiuje, carinės Rusijos okupacijos metais. Šiuo straipsniu siekiama parodyti, kaip Baranauskas interpretuoja lietuvių patriotiškumo ir Rusijos kolonializmo/imperializmo konfliktą, bei atspindėti Baranausko požiūrio į šią problemą poveikį vėlesnėje Lietuvos kultūroje. Siekiant tikslo pasitelkiamas kelios teorinės strategijos: archetipinis kriticizmas, literatūros teologija, idėjų istorija. Baranausko poemos demonstruoja autoriaus siekį paaiškinti dramatiškus Lietuvos istorijos įvykius, suvokti jų prasmę. Autorius naudoja mąstymo apie istoriją ir tautą katalikiškas schemas, pavyzdžiui, jis veda paralelę tarp XIX amžiaus Lietuvos ir Katalikų bažnyčios istorijos. Poemoje „Kelionė Peterburkan“ galima įžiūrėti įdomų XIX amžiaus Rusijos demonizavimo fenomeną. Baranauskas traktuoja okupaciją ne tik kaip blogio apraišką ar kaip teisiojo kančias, susietas su dieviškojo įsikišimo viltimi, bet taip pat kaip tam tikrą dieviškąją „pedagogiką“ – okupacija suvokiama kaip priemonė, galinti sutelkti tautą, kad ji taptų verta laisvės. XX amžiaus lietuvių literatūra sinusoidine biblinio naratyvo struktūra, naudota Baranausko, taip pat formuoja meninę istorinių kataklizmų idėją. Literatūra įžvelgia paralelių tarp bilinės hebrajų istorijos ir Lietuvos žmonių genocido. Literatūroje remiasi biblinio naratyvo situacijomis ir veikėjais.
ENPoems of bishop Antanas Baranauskas (1835-1902), one of the greatest Lithuanian Romanticists, interpret the situation of 19th century's Lithuania then occupied by tsarist Russia. This paper seeks to present the Baranauskas' interpretation of the conflict between Lithuanian patriotism and Russian colonialism/imperialism and to reflect the continuation of Baranauskas' view at the problem in Lithuanian culture. Several theoretical perspectives are being combined: archetypic criticism, literary theology, the history of ideas. Baranauskas' poems manifest an intense striving of the implied author to explain the dramatic events of Lithuania's history, to gasp their sense. The author uses Catholic schemes of thinking about history and nation (for example, he makes a parallel between 19th century Lithuania and the history of the Catholic Church). In the poem "Journey to Petersburg" we may observe interesting phenomena of demonization of 19th century Russia. Baranauskas interprets the occupation not only as a manifestation of evil or as the innocent sufferings of the righteous, connected with the hope of divine intervention, - but also as some kind of divine "pedagogics": occupation is seen as a means for a nation to become worth to be free.