"Žemė dega" - daugiasluoksnis kūrinys

LTStraipsnyje analizuojamas daugiasluoksnis Jurgio Savickio kūrinys „Žemė dega“, kuris įvardinamas visaip – dienoraščiu, autobiografija, egzistenciniu romanu. Šio kūrinio veiksmo erdvė yra Europa, slystanti į II-ojo pasaulinio karo ugnį. Karo įvykių aprašymai išmarginti prancūziškų, itališkų, vokiškų frazių nuotrupomis. Ir faktografine medžiaga, ir jos stebėjimo rakursais, ir maniera Savickis lieka europietiško mentaliteto žmogumi. Iš ankstyvesnės kūrybos į „Žemė dega“ puslapius pereina XX a. žmogaus dramatiškos situacijos suvokimas ir jos dangstymas ironijos kaukėmis. Savickis globalinę nesaugumo situaciją išgyvena kaip savo asmeninį likimą, nesiekdamas kokių nors apibendrinančių išvadų. Logizuotos struktūros, visažinystė, didaktizmas – svetimi Savickiui dalykui. Kūrinyje rašytojas grįžta į tradicinę lietuvio „žemdirbio galvoseną“: karo absurdui priešpriešinama sunkaus darbo ir prasimaitinimo rūpesčių kasdienybė kaip pirmapradė būties esmė, o savos žemės, namų, šeimos jausmas nubrėžia stebuklingą apskritimą, kuriame žmogus gali išlikti pragariškų kataklizmų metu. Psichologinių charakteristikų, ironiškų škicų, dialogų, statiškos informacijos kaleidoskopinė slinktis, šokinėjanti iš vieno regėjimo taško į kitą, yra genama į priekį karo sūkurio, kuris purto ir laužo visas ankstyvesnio gyvenimo hierarchijas. Daugiasluoksnę dienoraščio medžiagą, išgriebtą iš begalinės dienų įvairovės, vienija ne tiek atsikartojantys leitmotyvai, kiek pasakojimo tonas, nepereinantis į intymių atsivėrimų išpažintinę tonaciją, bet išlaikantis distanciją, tačiau viską stebintis iš labai arti.

ENIn the book The Land on Fire, based on diaries started at the beginning of 1938 and finished in January 1948, Jurgis Savickis depicts the coming war as an inevitable fate. The war's approach determines the chronology of this autobiographical story. The expressions of inner anxiety, confusion and resistance are filled with the irony of sore disappointment. Neither a separate individual, nor the destiny of the whole nation has any security. The writer's thinking is aligned with the traditional view of a Lithuanian farmer that only the land stays immutable in the ruins of the war. The way of narration itself, rather than resembling leitmotifs and situations ("land", "occupation"," meetings of diplomats") harmonizes the multi-level matter of diaries. The present moment is predominant, dictating a rapid rhythm of unfinished sentences, spirited tones of fragmentary conversations filled with phrases in French, Italian and German.