Stiprėjanti srovė. Sovietinės Lietuvos veikėjų atsiminimai : recenzija

LTAutorius nurodo, kad pirmais dešimtmečiais po Nepriklausomybės atkūrimo išsisėmė negatyvus atsiminimai apie sovietinį Lietuvos laikotarpį ir pradėta iš naujo formuoti teigiamą atmintį apie save ir gyvenimą sovietinėje Lietuvoje. Šios tendencijos pradžią galima laikyti sulig 2003 m., kai buvo išleistas atsiminimų apie Antaną Sniečkų rinkinys, o šiais metais pasirodė net kelios panašių memuarų knygos. Visa tai leidžia kalbėti apie jau besiformuojančią bangą. Tad straipsnio tikslas - atidžiau pažiūrėti į naujausių memuarinių leidinių turinį, o ne svarstyti minėtąjį procesą iš vidaus. Visų pirmą, autorius apžvelgia Vytauto Kasanavičiaus ir Algio Samajausko ūkinius sovietinės Lietuvos pasiekimus iškeliančius memuarinius leidinius. Čia jis pabrėžia, kad tokio tipo memuaruose sovietinės Lietuvos tariamo ekonominio klestėjimo propaguotojai sąmoningai nutyli ar nesugeba suvokti akivaizdaus fakto, kad Lietuva buvo paversta ekonominio išnaudojimo objektu. Kitokio pobūdžio yra Liongino Šepečio memuarų. Čia dėmesio objektas yra „brandaus socializmo“ atsiminimai. Jo kūryba atspindi visus nomenklatūrininkams būdingus bruožus, vienas iš kurių yra didžiavimasis savo laikotarpio statybomis (pavyzdžiui, Operos ir baleto teatro rūmais). Knygoje atsispindi ir konfliktas tarp partijos ir Bažnyčios. Ne vienoje vietoje aptinkamas griežtas atsiribojimas nuo ateistų. Iškeldama savo patriotizmo kredencialus partinė nomenklatūra bene dažniausiai mini respublikines dainų ir šokių šventes. Taipogi ir L. Šepečiui nesvetima didžiuotis be pagrindo savo tariamais nuopelnais.Reikšminiai žodžiai: Nomenklatūra; Atsiminimai; Pasiekimai; Išeivija; Lietuvos Sąjūdis; Nomenclature; Memoirs; Economy; Achievments; Exile; Sąjūdis.

ENAccording to the author, in the first decades after restoration of independence, negative memories about the Soviet period of Lithuania faded and a positive attitude towards life in Soviet Lithuania started forming. Such a tendency started forming in 2003 when a collection of memoirs of Antanas Sniečkus and several similar books of memoirs were published. All this suggested that a new wave started forming. Therefore, the article is aimed at carrying out a more detailed analysis of the content of the latest publications of memoirs rather than studying the said process from the inside. Initially, the author provides an overview of memoir publications highlighting the economic achievements of Vytautas Kasanavičius and Algis Samajauskas in Soviet Lithuania. According to the author, in memoirs of this type advocates of alleged economic prosperity of Soviet Lithuania knowingly omit or do not understand the obvious fact that economic advantage was taken of Lithuania. Memoirs by Lionginas Šepetys are different. He focuses on memoirs of “mature socialism”. His works reflect all nomenclature features, including pride of contemporary construction (e.g., the Opera and Ballet Theatre). The book also reflects a conflict between parties and the Church. Clear dissociation from atheists is expressed repeatedly. Highlighting its patriotism, party nomenclature often mentions republican song and dance festivals. L. Šepetys expresses great pride of his alleged merits as well.