Poetinės gramatikos bandymai: A. Nyka-Niliūnas: nuo poezijos gramatikos prie gramatikos poezijos
LTAlfonso Nykos-Niliūno poezijos kalba itin sudėtinga. Tai intelektuali kalba, kuriai būdingas rafinuotumas, hermetiškumas. Tokia poezija atbaido paprastus skaitytojus ir sudaro įspūdį, kad ji skirta tik išrinktiesiems, tik nepaprastą erudiciją turintiems ar išrankiems poezijos gurmanams. Poetinė gramatika apima įvairius kalbos lygmenis: fonetinį, leksinį, morfologinį, sintaksinį. Poetinei analizei pasirinktas eilėraštis „Priešaušris“ iš rinkinio „Vyno stebuklas“. Dėmesio centre – eilėraštis kaip uždara visuma, kaip „daiktas savyje“, o ne atskiros poetinės priemonės. Dėmesio fone – klausimas: kokiu būdu kuriama individuali (atskiro eilėraščio) ir kartu universali (visai Vakarų ar bent jau moderniai poezijai būdinga) poetinė prasmė? Analizuojant eilėraštį, aptartos ne tik atskiros jo dalys, jų sintaksinės struktūros, jų tarpusavio skirtumai, bet ir išryškintas judėjimas nuo vienos dalies į kitą, t. y. sintaksinių struktūrų kaitos prasmė. Šitaip siekta atskleisti eilėraštį kaip dinaminę struktūrą. Šia analize norėta parodyti, kaip gramatikos nagrinėjimas leidžia pereiti prie platesnės eilėraščio interpretacijos, kuriai vien gramatinių žinių nepakanka, kurioje reikalingos patirtimi paremtos „žinios" apie pasaulį (pvz., žinojimas apie langų ar šulinio buvimo būdą, apie Paukščių Taką ir pan.). Tačiau svarbiausia, kad poezijoje tas patirtinis žinojimas neatsiejamas nuo kalbinio žinojimo. Tik per įdėmią kalbos formų, gramatinių struktūrų analizę galima pereiti prie turinio analizės ir ieškoti eilėraščio prasmių.
ENThe introductory part of the article discusses the refusal in literary science to split or oppose the contents and form of a poetical text; the contents cannot be analysed apart from its verbal expression, while language forms, in their turn, cannot be discussed without linking them to the meaning, i.e. semantics. In this article, poetical grammar of A. Nyka-Niliūnas' poem Before Dawn has been analysed in detail.
