Aktualesni linksnių valdymo klausimai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Aktualesni linksnių valdymo klausimai
Alternative Title:
Urgent issues related to verbal and substantival patterns
In the Journal:
Gimtasis žodis, 2004, 3, 2-7, 47
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kalbama apie problemiškesnius kai kurių žodžių valdymo (junglumo) dalykus. Pirmiausia aptariama, ką valdo veiksmažodžiai ir iš jų padaryti daiktavardžiai tikėti (tikėjimas), atitikti (atitikimas), atstovauti (atstovavimas), klausti, prašyti, atsiprašyti (klausimas, prašymas, atsiprašymas). Aiškiai įteisinta tradicinė tikėti vartosena, priklausomai nuo reikšmės, yra tik dvejopa: su įnagininku ir galininku (po neiginiu – su kilmininku (Tikiu pergale; tikiu Dievą, netikiu Dievo). Tarmėse pasitaiko tikėti ir su naudininku (Tikiu jam, jo žodžiams). Prielinksnio į vartosena čia vengtina. Keblu parinkti linksnį su vediniu tikėjimas: turėtų būti Dievo tikėjimas, bet dėl dviprasmybės tarmėse keičiama žodžių tvarka (tikėjimas Dievo) arba konstrukcija į. Su atitikti aiški kalbos norma yra galininkas; sunkumai prasideda susidūrus su vediniu atitikimas. Pagal taisyklę turi būti atitikimas ko, tačiau sakinyje su dviem kilmininkais tokia vartosena nepatogi (vertimo atitikimas originalo). Visgi naudininko vartojimas taisytinas į jungtuku ir sujungtas vienarūšes sakinio dalis arba šalutinį sakinį (vertimo ir originalo atitikimas). Atstovauti nėra gyvosios kalbos žodis; jo valdymas parinktas pagal žodžius tarnauti, bernauti (kam), tačiau, dėl rusų kalbos įtakos įsigalėjo atstovauti ką, tik neseniai išbraukta iš Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. Klausti, prašyti, atsiprašyti vartotina ir su kilmininku, ir su galininku; nevartotina su prielinksnio pas konstrukcija. Straipsnyje taip pat pateikiami atsakymai į mokytojų klausimus dėl linksnių ir prielinksnių konstrukcijų parinkimo.

ENThe article analyses some problematic issues of the government (combinability) of particular words. Firstly, the article discusses what is governed by the following verbs and nouns derived from: believe (belief), correspond (correspondence), represent (representation), question, request, apologise (question, request, apology). The clearly defined traditional use of believe is dual (based on meaning): with ablative and accusative (after a negative – with genitive (believe in victory; believe in God, do not believe in God). In dialects believe may be used with dative (I believe him, his words). The use of preposition “į” in this case should be avoided. It is confusing to choose a case with the derivative belief: it should be God’s belief but due to an ambiguity in dialects the word order is changed (belief God’s) or the construction with “į” is chosen. Speaking of correspond the normal use is with accusative; problems occur with the derivative correspondence. Under the rule it should be a correspondence of something, but in a sentence with two genitives such use is inconvenient (translation’s correspondence original’s). So, the use of dative is changed to conjunction “į” and connected homogeneous parts of the sentence or subordinate clause (translation’s and original’s correspondence). Represent is not a word of a colloquial language; it is governed as words serve, work (for someone), but due to influence of the Russian language the use of represent what has set in and it’s been only recently deleted from the list of the Great language errors. Request, question and apologise are used with genitive and accusative, never used in constructions with preposition “pas”. The article also gives answers to teachers’ questions on the choice of cases and preposition constructions.

ISSN:
0235-7151
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40803
Updated:
2026-02-25 13:48:36
Metrics:
Views: 158    Downloads: 20
Export: