Stilistiškai ribota linksnių vartosena

LTVartojant sakinyje su kokiu žodžiu linksnį, suteikiame jam tam tikrą reikšmę. Tik šauksmininkas turi vienintelę – kreipinio – reikšmę, ir nuo jokių sakinio žodžių jis nepriklauso. Po kelias reikšmes turi vardininkas, galininkas, vietininkas, o kilmininko, naudininko, įnagininko reikšmių būna apie dešimt ir daugiau. Dažniausiai tos reikšmės yra teiktinos, aprašytos norminamosiose gramatikose, bet pasitaiko ir nenorminių – neteiktinų ar nelabai teiktinų. Aiškiai neteiktinos yra tos, kurios perimtos iš kitų kalbų (jos nurodytos Didžiųjų kalbos klaidų sąraše), o vengtinomis dažniausiai laikomos retesnės tarmybės. Neteiktinos bei vengtinos linksnių reikšmės aptartos knygose „Kalbos praktikos patarimai“ (1985), „Kalbos patarimai. 2. Sintaksė: linksnių vartojimas“ (2003), taip pat kai kurių autorių linksnių vartoseną aprašančiose knygose. Vis dėlto būna atvejų, kai kurio nors linksnio reikšmė yra sava, gera, bet ne kiekvienam funkciniam kalbos stiliui vienodai gerai tinka, ypač jei šį norime išlaikyti gryną, be pašalinių elementų. Straipsnyje bandoma į tai atkreipti akis, juo labiau kad minėtų knygų trumpuose norminio vartojimo skyreliuose priklausymas nuo funkcinio stiliaus paprastai nėra pažymėtas. Absoliuti dauguma linksnio reikšmių tinka bet kuriam funkciniam stiliui, tačiau yra būdingų tik laisviesiems kalbos stiliams: buitiniam šnekamajam, meniniam beletristiniam, iš dalies – publicistiniam, o viena kita reikšmė būdingesnė tik vadinamiesiems oficialiesiems stiliams: dministraciniam, moksliniam.

ENAn absolute majority of the meanings of cases answer the purpose of any functional style, however, some of them are specific only to the informal styles of language, namely, conversational style, fictional style, and partially to publicistic writing. Some meanings are relevant to the so-called formal styles, i. e., administrative, and scientific. This article discusses instances of stylistically limited use of cases.