LTAntanas A. Jonynas rinkiniu „Lapkričio atkrytis“ (2003) išlieka savo kartos šerdies pozicijoje – arčiausiai lyrikos esmės ir lietuvių lyrikos tradicijos, labiausiai romantiškas. Kūrybos energija grįžta su ta pačia jaunystės, poetinio akibrokšto ir sužaidimo galia, kuri, vienok, atmiešta intensyvios melancholijos, tačiau ir praskaidrinta stipresnės gyvenimo refleksijos, išminties. Rinkinyje varijuojama esminė buvimo / nebuvimo tema aprėpia visą jos aspektų spektrą: gyvenimo / negyvenimo, sapno / realybės, tikro / netikro. Sueižėjęs, fragmentuotas ankstesniojo A. A. Jonyno lyrikos pasaulis virsta kontempliacijos objektu, atidžiai stebimu pasyvaus, bet išmintingo, atlaidžiai besišypsančio subjekto. Idealybė kūryboje nėra filosofuojama specialiai – ji atsiskleidžia kaip fantazija, palaikoma dinamiškos, ekspresyvios vaizduotės galios, virsdama netikėčiausiomis, ekspresyviomis, dinamiškomis metaforomis: Knygoje „Lapkričio atkrytis“ iš atskirų, net pačių skirtingiausių dalių subjekto įspūdžiuose ir refleksijose susietas į vieną A. A. Jonyno pasaulis įgyja aiškesnius kontūrus ir pavidalus. Daugelis rinkinio eilėraščių susiliečia su meilės tema – yra kupini aistringos paslapties, sujudusios dvasios, reikšmingų nutylėjimų ir kuždesiais virstančių paslaptingų sakinių. Kūno ir erotizmo, arba meilės išgyvenimo, jungty pasiekiama tam tikra pusiausvyra: rimsta konvulsijos, įsivyrauja trokštama ramybė. Atmintis tampa svarbiausiuoju lyrinio subjekto kontempliacijos ir filosofavimo objektu – laiko upės vandeniu, kuriame jis stebi savo paties, savo vaizduotės, savo fantazijos atsišvytėjimus.
EN"Atsišvytėjimai nuo laiko upės" (Reflection from the River of Time). In the varied panorama of creative works related to his generation, Antanas A. Jonynas is likely to be the closest to the nature of lyrical poetry. Thisarticle discusses the changes of Jonynas' creative programme in his latest book Lapkričio atkrytis (November Relapse, 2003), namely, the features surviving from his earlier poetry, and the new elements have been analysed. The focus has been laid on the increasing melancholy present in this collection, on the variable theme of love, and on the developing wisdom of life.