LTVieną iš Kristijono Donelaičio „Metų“ vidinių konfliktų sukelia veikėjų padalijimas į dvi – „viežlybųjų“ ir „nenaudėlių“ – grupes. Dažna šių leksemų vartosena, nevienareikšmis jų semantinis laukas ir juo pagrįstų siužetinių konfliktų gausa leidžia šias grupes laikyti esminėmis etinėmis „Metų“ kategorijomis. Viežlybumas žymi tvarkos, saiko, krikščioniškumo, draugiškumo, teisingo gyvenimo vertes, nenaudėliškumas – visa, kas joms priešinga. Šios kategorijos žymi tradicines etines gėrio ir blogio sąvokas, kurios priklauso nuo to, kokioje pasaulėžiūrinėje sistemoje funkcionuoja. Šiame straipsnyje siekiama įsigilinti į pasaulėžiūrinį etinės vertės turinį, nes tik tada galima paaiškinti kai kuriuos „Metų“ poemos ypatumus. Būtent Martyno Mažvydo raštuose pirmą sykį buvo fiksuojamas tipiškas liuteronų pasaulėvokai skirstymas į „geruosius“ ir „piktuosius“. Jonas Bretkūnas gėrio ir blogio klausimus gvildeno „Postilės“ pamoksluose. Liuteroniškoji mintis suformavo mokymą apie gerų ir blogų žmonių kategorijas. Donelaitis, kalbėdamas apie tradicines liuteronizmo pasaulėvokos vertybes, naudojasi ne ta pačia ortodoksinio liuteronizmo retorika. Donelaitį veikė pietizmo asketinė tradicija, sumišusi su Apšvietos liberalizmu, tačiau privataus gyvenimo nuostatas atspindintys Donelaičio įrašai krikšto metrikų knygoje, pripažįstantys neįveikiamą blogio buvimą greta, aptartosios „Metų“ struktūros demonstruoja nekintančius tradicinio liuteronų antiutopinio mentaliteto aspektus.
ENFrequent use of lexemes "the well-mannered" and "the baddies", their polysemantic field, and the abundance of related plot conflicts allow treating them as the essential ethical categories in Donelaitis' poem Metai (The Year). Well-manners denote the values of orderliness, sense of proportion, Christian morality, goodwill, and fair play, while the badness denotes all that is contrary to them. On the one hand, it is obvious that these categories mark the traditional ethical notions of good and evil. On the other hand, they are not neutral or "comprehensible". Only a deeper look into the world-view content of ethical values allows explaining some features of the poem Metai preventing one from treating it as a "traditional poem". K. Donelaitis' world outlook was formed by a Lutheran tradition. The works of Martynas Mažvydas and Jonas Bretkūnas laid the grounds for a Lithuanian Lutheran dictionary, whereas the untiring struggle with the idolatrous folk mentality was well-marked in Donelaitis' poem.