Dokumentai apie slaptų lietuviškų mokyklų teisminį persekiojimą

LTAtmetę caro valdžios bruktas lietuviškas knygas rusiškomis raidėmis, žmonės turėjo rūpintis išmokyti savo vaikus bent lietuviškai skaityti tradiciniu raidynu. Todėl 1864-1904 m. ir vėliau Lietuvos kaimuose buvo populiarios daraktorinės mokyklėlės. Nelegalus lietuvių švietimas spaudos draudimo metais išsamiai tyrinėtas Vytauto Merkio, Antano Tylos ir kitų istorikų darbuose, paskelbta ir šaltinių, tačiau tarp jų nėra dokumentų apie teisminį nelegalių lietuviškų mokyklų persekiojimą. Kauno apskrities archyve, Kauno apygardos teismo fonde (1-79) yra bylų ir apie lietuviškas slaptas mokyklas. Iš tų bylų skelbiami keturių teismų nuosprendžiai ir jų vertimai į lietuvių kalbą, taip pat vienas policijos protokolas ir vienas atimtų mokymo priemonių sąrašas. Iš nuosprendžių galima įsitikinti, kad teismai už nelegalias mokyklas skirdavo palyginti švelnias bausmes, praktiškai netaikydavo Bausmių statuto 1049-1052 straipsniuose numatytų maksimalių nuobaudų. Rusijos įstatymai nenumatė bausmių nelegaliose mokyklose besimokančių vaikų tėvams. Teismai nuspręsdavo grąžinti bylų įkalčius, tarp kurių būdavo ir atimtos draudžiamos lietuviškos knygos, o prokurorai dėl to neprotestuodavo. Kaip žinia, lietuvių spaudos draudimas neturėjo teisinės galios, nes nebuvo paskelbtas Rusijos įstatymų sąvade. 1892 04 03 (15) Šiaurės vakarų kraštui buvo patvirtintos „Laikinosios taisyklės“ dėl bausmių už slaptą mokymą, kurios panaikintos tik 1906 m. Nuo šiol bausmes administracine tvarka skirdavo generalgubernatorius, būdavo baudžiami daraktoriai, nelegalių mokyklų laikytojai ir besimokančių vaikų tėvai. Skelbiami teismų nuosprendžiai rašyti specialiuose blankuose, kurių tipinė pradžia atspausdinta spaustuvėje.

ENHaving refused Lithuanian books in Russian letters imposed by Tsarist authorities, people had to teach their children to read in the traditional Lithuanian alphabet. That is why daraktor schools were popular in Lithuanian villages in 1864–1904. Illegal Lithuanian teaching during the Lithuanian press ban was thoroughly analysed in works by Vytautas Merkys, Antanas Tyla and other historians and their sources. However, they do not include documents on legal prosecution of illegal Lithuanian schools. The Kaunas County Archive and the Archive of Kaunas District Court contain cases related to secret Lithuanian schools. These cases contain four court rulings and their Lithuanian translations as well as one police protocol and one list of confiscated teaching measures. The rulings state that courts imposed rather mild penalties for illegal teaching and did not apply the maximum penalties specified in Articles 1049–1052 of the Penal Statute. Russian laws did not provide for penalties for parents of children learning in illegal schools. Courts usually resolved to return collected evidence, which included confiscated banned Lithuanian books, and prosecutors did not appeal against such decisions. As it is known, the Lithuanian press ban did not have any legal power, since it was not announced in the digest of Russian laws. On 3 April 1892, “Temporary Rules” were adopted with regard to the Northeast Region concerning penalties for secret teaching, which were abolished only in 1906. From now on, penalties were administratively imposed by the governor general, daraktor schools, students and their parents were punished. Court decisions were recorded on special blanks, the typical heading of which was printed in a printing house.