Laiko keliu: J. Apučio novelės "Praradimo aidai" interpretcija

LTStraipsnyje siūloma Juozo Apučio novelės „Praradimo aidai“ interpretacija. Nors novelėje kalbama apie dabartinei jaunajai kartai svetimą ir mažai pažįstamą konkretų istorinį pokario laikotarpį, tačiau keliamos ir universalios problemos, aktualios ir mūsų dienomis. Skaitytojo vaizduotę žadina iškalbingas novelės pavadinimas. Svarbiausia šioje novelėje – laikas ir tai, ką jis prabėgdamas nusineša, kaip keičia žmones, vertybes. Kūrinyje laiko temą paryškina bažnyčios varpo, plakančios širdies, voratinklių, upės įvaizdžiai. Paprastu buitiniu vaizdu – vežimo riedėjimu į saulę – siekiama parodyti, kad ir visas gyvenimas „slenka į vakarus“. Prabėgantis laikas šioje novelėje, kaip ir daugelyje kitų J. Apučio kūrinių, parodomas per subjekto jausmus, sąmonę, atmintį. Novelės laikas konstruojamas mozaikiškai – vis grįžtama į praeitį. Į veiksmą nuolat įpinami prisiminimai visiškai suardo chronologinį nuoseklumą. Paini struktūra apsunkina realybės suvokimą, bet labai tiksliai atskleidžia sudėtingą veikėjo vidinį pasaulį. Novelėje nuolat kartojamos trys sąvokos: praradimas, ilgesys ir sugrįžimas.. Ne viename novelės epizode darniai įkomponuotas sapno motyvas. Stiprų psichologinį įtaigumą kuria tiksli asociatyvi logika. Žmogus, po daugelio metų patekęs į tą pačią aplinką, stebi kadaise matytus vaizdus, kartu prisimena ir buvusius įvykius. Tradicija vaizduoti žmogaus santykį su laiku atėjo iš XX a. modernizmo literatūros (Marselio Prusto romanas „Prarasto laiko beieškant“). Žmogaus atmintis neleidžia jam pabėgti nuo kadaise išgyventų likimo smūgių, bet ji išsaugo ir šviesiąsias akimirkas.

ENAputis' short story The Echoes of Losses has been analysed at schools since long, however, this literary work does not receive wider analysis of literary critics even now. The author not only describes a certain historical post-war period, but also raises universal problems. In The Echoes of Losses, as in entire creation of Aputis, the most important subjects are time, memory, and losses. Chronological narration is missing in this short story, the mosaic description has been chosen instead. A great deal of in determination is present in this literary work: the line between the dream and reality, the past and present is not distinct, the characters are intertwined. An intricate structure of the short story aggravates the perception of reality, but reveals, in a very precise way, the complexity of internal world of the hero. The dream, associations, dramatisation, fear, and anxiety have been depicted with psychological suggestibility. The title of Aputis' short story could become a metaphor of literature itself, since major part of it consists of losses.