Pasakotojas ir veikėjas J. Biliūno apsakymuose: dvi santykio galimybės

LTLietuvių literatūrologijos darbuose vyrauja nuomonė, esą J. Biliūno kūrybos centre yra jo paties asmenybė, t.y. pasakotojas su ryškiu „aš“. Iš tiesų daugelyje J. Biliūno pasakojimų pasakotojas kaip veikėjas nedalyvauja. Tokiuose pasakojimuose esama kitos tendencijos: čia pasakojimo centre atsiduria vienas pagrindinis veikėjas. Todėl, šiuos pasakojimus galima pavadinti monopasakojimais. Straipsnyje išsamiau analizuojami du monopasakojimai ieškant atsakymų į šiuos klausimus: kaip pasakotojas pateikia veikėjo gyvenimo įvykius laike, arba pasakotojo santykis su veikėju kaip veikiančiuoju; koks yra ryšys tarp pasakotojo ir veikėjo kalbų, arba pasakotojo santykis su veikėju kaip kalbančiuoju.

ENIn the works of Lithuanian Literary science, the opinion predominates that the focus of Biliūnas' creation is the author's personality, i.e., the narrator with a well-defined "I". In fact, in most narrative stories of Biliūnas the narrator is not involved as the hero. In the stories of this kind, another tendency can be observed, namely, the hero is the focus of the story. Therefore, these stories could be regarded as mono-stories. Two mono-stories have been analysed in greater detail in this article and the answers were attempted to be found to the following questions: how does the narrator render the hero's life events in time perspective, or what is the relationship between the narrator and the hero as an actor? what is the relationship between the language spoken by the narrator and the hero, or what is the relationship between the perception and persuasion of the narrator and the hero.