Viena baisi S. Nėries pasaka
LTStraipsnyje pateikiama pasakos „Trys seserys“ iš Salomėjos Nėries parengtos knygos „Lietuvių pasakos“ (1934) analizė. S. Nėries pasaka yra ne originalus, o stilizuotas tekstas, todėl straipsnyje dėmesys sutelkiamas į tai, ką autorė keičia folkloriniame siužete: kaip modifikuoja veikėjus, aplinką, kaip pakeitimai padeda kurti bauginančią teksto atmosferą. Nagrinėjamoje pasakoje tarsi du siužetai: pirmiausiai Jonas turi išgelbėti mergaites nuo ryšio su chtoniškuoju pasauliu, antra, Jonui tenka kovoti su jų motina vampyre. Pasakoje įdomiai ir originaliai apibūdinama velnio išvaizda: nekonkretinama, nepateikiama individualių bruožų, tačiau ji tarsi pabrėžia aplinkos niūrumą. S. Nėris labai įtaigiai kuria siaubo pasaulį, pasitelkdama nefolklorinių baisių personažų. „Numirėlių kalne“ linksminasi ne tik velniai su raganomis, bet ir kiti bauginančios išvaizdos personažai. Velnių ir kitų antgamtinių būtybių susirinkimo vieta čia yra visai netoli žmonių pasaulio, tačiau ypatinga ji tampa tik tam tikru paros metu. Antra vieta yra tradiciškesnė – tai kaimo kapinės, kuriose palaidota trijų seserų motina, jos kapas kasnakt atkasamas, akmuo nuritinamas, iš ten sklinda bauginantys garsai. „Vampyriški“ pasakos bruožai matyt sukurti pačios poetės, kadangi kraujo prisipildančių taurių motyvas nors ir žinomas, tačiau jų vampyriškas interpretavimas lietuvių pasakose labai retas. S. Nėris neperkuria folklorinio siužeto, o tik retesnį jo variantą paįvairina literatūriniais intarpais, kurių paprastai nebūna folkloriniuose tekstuose siekdama bauginantį folklorinį siužetą pateikti dar baisesnį.
ENThe analysis of fairy tale Three Sisters from the book Lithuanian Fairy Tales compiled by Salomėja Nėris and published in 1934 has been presented. The article discusses the links and interactions between folklore and literature, as well as the specific features of the world of a folk fairy tale. Also, the changes made by Nėris have been analysed.
