Iš mokomųjų kino filmų istorijos

LTStraipsnyje nagrinėjama mokomųjų kino filmų istorija. Pirmas mokomasis kino filmas „Lakštingala negali nečiulbėti“, skirtas Salomėjai Nėriai, sukurtas 1964 m. Deja, jis laikytas nepavykusiu, pernelyg ideologizuotu ir mokyklos poreikių netenkino. Nuo 1964 iki 1977 m. sukurta keliolika mokomųjų filmų. Vėliau šiam darbui nebeskiriama lėšų. Filmus kūrė nevienodo lygio, skirtingų nuostatų režisieriai, scenaristai, literatūros konsultantai, tad filmai skirtingi ir meniniu lygiu, ir idėjine orientacija – nuo konjunktūrinių iki mokyklose uždraustų demonstruoti. 1966 m. įkūrus Mokytojų tobulinimosi institute vaizdinių mokymo priemonių kabinetą jo darbuotojai organizavo ir mokomųjų kino filmo kūrimą. Vėliau mokomaisiais filmais rūpinosi Respublikinis mokomojo kino metodinis kabinetas, daugiausia sprendęs organizacinius klausimus. Kuriant mokomuosius kino filmus, būta nesiorientavimo, neprofesionalumo ir kinematografiniu, ir pedagoginiu požiūriu: ne visada kino studijos darbuotojai nutuokė apie mokyklos reikalus, ne visada literatūros konsultantai pakankamai suvokė kino meno subtilybes. Neretai eita klaidų ir ieškojimų keliu. Mokytojų kursuose buvo skaitomos paskaitos, pedagoginėje spaudoje skelbiami straipsniai. Išskiriami pagrindiniai mokomųjų filmų tipai: kino apybraižos, kurioms priskiriama daugiausia lietuvių literatūros mokomųjų filmų, tiek informacinio pobūdžio („R Cvirka“), tiek pretenduojančių į meninį temos sprendimą („I. Simonaitytė“, „V. Mykolaitis-Putinas“), tiek pasakojamojo pobūdžio („J. Biliūnas“, „A. Vienuolis“, filmas-spektaklis „Žemaitė“).

ENThe article discusses the significance of imagery in teaching literature and analyses the forgotten field, that of producing educational films: their importance to the soviet period school, and the Lithuanian cultural values.