Строительные материалы Мирского замка

• Myriaus pilies statybinės medžiagos
• Construction materials used in Mir castle

LTMyriaus pilį pirmojoje XVI a. pusėje pastatė kunigaikščiai Iljiničiai. 1568 m. pilį paveldėjo Radvilos ir pradėjo pirmuosius perstatymus. XVH-XVIII a. pilies vidiniame kieme prie pietinės sienos prišlieta virtuvė, iš išorės prie tos pačios sienos XVII a. pristatytos arklidės, o prie vakarinės sienos tarp bokštų - ūkinius pastatus. 1895 m. Myriaus pilį įsigijo kunigaikščiai Sviatopolk- Mirskiai. XX a. 3-4 dešimtmečiais paskutinieji savininkai remontavo atskirus pastatus, panaudodami to meto statybines medžiagas (1, 2 pav.) Pirmieji tyrimai buvo atlikti baltarusių architekto Anatolijaus Mitianino. 1954 m. jis parašė disertaciją „Myriaus pilis“. Šis darbas sutapo su statybinių medžiagų tyrinėjimais Lenkijoje. Panašiu laiku šia temą pradėjo nagrinėti ir lietuvių specialistai (Stasio Abramausko disertacija, 1965 m.). Pirmuosius plytinių žymenis ant Myriaus pilies plytų išaiškino Valentinas Kalninis. Skirtingai nuo buitinės keramikos, plytų molis liesas, priskiriamas mišiniams, vadinamiems priemoliais. Vieningos plytų matavimo metodikos nėra. Lenkų specialistai matuoja plytas su 1 mm paklaida, pateikdami ilgį ir plotį per plytos vidurį, o galo storio matmenis pagal viršutinę briauną ir antrąjį trečdalį, matuojama 20 plytų iš tos pačios serijos (žr. Marijos Žemigalos studijas). Baltarusijoje dauguma archeologų matuoja plytas su 5 mm paklaida, tačiau oficialiai tai nėra numatyta, minimalus matuojamų plytų kiekis serijoje taip pat nenustatytas. Nėra vieningos matavimo metodikos. A. Mitianinas apie Myriaus plytų dydžius rašo, kad vyrauja 10x15x30 cm dydžio plytos, esama 10x14x28 cm ir 9x15x30 cm. Rūmų sienos pastatytos tik 'š plytų. Pirmojo aukšto sienų plytos tokios pat, kaip gynybinių sienų ir bokštų. Čia vyrauja 10x15x30 cm plytos.Įdomu, kad 1423 m. Kryžiuočių Ordino žemėse buvo nustatytas plytų dydis 1/2 x 1/4 x 1/8 alkūnės (30x15x7,5 cm). Tokie patys dydžiai 1595 m. buvo nustatyti Krokuvos rinkoje. Kai kurios Myriaus plytos atitinka šiuos matmenis. Plytos buvo džiovinamos atvirame ore, apie tai liudija žolės, lietaus pėdsakai, gyvūnų kojų įspaudai. Sunku sutikti su lenkų tyrinėtojos Marijos Žemigalos nuomone, kad tyrinėjimams optimaliai tinkamas tik plytų mūras iki XVI a. imtinai. Myriaus pilies muziejaus ekspozicijoje plytų, čerpių pavyzdžiai ir langų portalų fragmentai saugomi ir eksponuojami ant atvirų stelažų pietvakarių bokšte. 1980 m. tyrinėjimai greta šiaurės-rytų bokšto turi lemiamos reikšmės Myriaus pilies statybinių medžiagų charakteristikoje. Kasinėjimų stratigrafija rodo, kad rūmai buvo perstatyti XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje. Bet daugiausia radinių yra iš XVII a. vidurio, kai pilis buvo sudeginta per karą su Maskva.

ENThe ducal Ilinich family built Mir Castle in the first half of the 16th century. In 1568, the castle was inherited by the Radvila family and the first reconstructions began. During the 17th-18th centuries, a kitchen was attached to the S wall in the castle's inner yard, and in the 17th century a stable was attached to the outside of the same wall and utility buildings to the W wall between the towers. In 1895, Mir Castle was acquired by the ducal Sviatopolk-Mirski family. In the 1920s-1930s, the last owners repaired the separate buildings using contemporaneous building materials (Fig. 1, 2). The first investigation was conducted by the Belarusian Architect Anatoly Mitanin. In 1954, he wrote the dissertation Mir Castle. This work coincides with an investigation of construction materials in Poland. Lithuanian specialists also began to investigate this topic around the same time (a 1965 dissertation by Stasys Abramauskas). Valentin Kalniņ explained the original brickyard marks on the bricks from Mir Castle. Unlike household pottery, brick clay is lean and ascribable to the mixtures called clay loam. There is no uniform method of measuring bricks. Polish specialists measure bricks with a 1 mm error, giving the length and width through the middle of the brick, and the end thickness measurement according to the upper edge in the middle third of the end, measuring 20 bricks from the same series. In Belarus, the majority of the archaeologists measure bricks with a 5 mm error, but this has not been specified officially nor is any minimum number of bricks in a series specified. There are no unified measuring methods. A. Mitanin, in writing about the size of Mir bricks, states that 10 x 15 x 30 cm bricks predominate, but 10 x 14 x 28 cm and 9 x 15 x 30 cm also exist. The palace's walls were laid using only brick. The bricks of the ground floor walls are the same as those used in the defensive walls and towers.10 x 15 x 30 cm bricks predominate in these places. It is interesting that in 1423, a brick size of 1/2 x 1/4 x 1/8 cubits (30 x 15 x 7.5 cm) was fixed for use in the lands of the Teutonic Knights. The same sizes were fixed in the Krakow market in 1595. Some Mir bricks match these measurements. It is difficult to agree with the opinion of Polish Investigator Maria Żemigała that only brick walls up to the 16lh century inclusively are optimally suitable for investigation. The brick and roof tile examples and window frame fragments on display in the Mir Castle Museum are stored and displayed on open shelves in the SW tower. In 1980, the excavation beside the NE tower was of vital significance in defining the characteristics of the construction materials used in Mir Castle. The stratigraphy of the excavation shows that the palace was rebuilt in the late 16th - early 17th century. But most of the finds are from the mid-17th century when the castle was burnt during a war with Moscow.