Vitalizmas ankstyvojoje Salomėjos Nėries kūryboje

LTStraipsnio pagrindas – filosofinė vitalizmo samprata, išgyvenimo, intuicijos sąvokos (Nietzsche, Dilthey, Bergson). Nėries ankstyvoji poezija pristatoma šių idėjų fone. Nėries lyrikoje gyvenimas svarstomas iš asmens jutiminių patyrimų. Su tuo susijusi kiek egoistiškai hiperbolizuota Aš figūra. Ryškinama ankstyvosios lyrikos paradigma – gyvenimo baimė ir meilė, lemtingieji patyrimai, į gyvenimo-išgyvenimo sampratą įtrauktas ekstazės matmuo. Ši samprata formuoja vienos emocijos raida, emocine banga pagrįstą eilėraščio modelį. „Gyvenimo svaigulys“ apima ambivalentiškus pasireiškimus (itin išskleistas sielos –kūno santykis). Iš ekstatinių patirčių kuriose susitelkia dabartis, ateities baimė ir laiko grąžos siekis, kyla gyvenimo laikiškumo pajauta. Ji sudaro poetės lyrikos branduolį ir nusako esminę gyvenimo – kaip tėkmės - sampratą. Nėries poezijoje matoma stipri vidinių dvasios formų kaita, reiškiama įvairiomis literatūrinėmis figūromis (undinė, piemenaitė, ragana). XX a. pr. menui būdingos moters figūros – „femme fatale“, „vamp” - poetės lyrikoje transformuojamos romantinio žvilgsnio, simbolinančios pačią laiko tėkmę ir gyvenimo paslaptį. Akimirkai suteikiama vertė kaip grindžiančiai viso gyvenimo turinį ir prasmę. Tokia interpretacija įsiterpiama į bendrą gyvenimo filosofijos (nuo Šv. Augustino iki Dilthey) humanistinę liniją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vitalizmas; Idealizmas; Neoromantikai; Gyvenimo filosofija; Vitalism; Idealism; Neoromanticism; Philosophy of life.

ENThe article is based on the philosophical concept of vitalism and the concepts of experience and intuition (Nietzsche, Dilthey, Bergson). The early work of Salomėja Nėris is presented against the background of these ideas. In Nėris’ lyrics life is considered from the standpoint of personal emotional experience. Linked to this is the somewhat egotistically hyperbolised ego figure. The paradigm of her early lyrics is explored: life’s fears and love, fateful events, an ecstatic dimension infused into the into life – out of life concept. This concept is formed on the development of pure emotion; a model of poetry based on a wave of emotion. “Gyvenimo svaigulys” (“Giddy with life”) includes ambivalent statements (particularly pervasive is the body – soul linkage). From the ecstatic experiences of the present moment, fear of the future and yearning for a return to yesteryear, a feeling of the transience of life is generated. This forms the poet’s lyrical nucleus and outlines her fundamental conception of life as a flowing current. In Nėris’ poetry we see changing forms of the inner spirit, expressed as various literary figures (mermaid, peasant girl, witch). In her lyrics the poet transforms the typical female figure of early XX c. art – femme fatale, vamp – with a romantic touch, symbolising the flow of time and the mystery of life. The poet endows certain moments of life with a transcendent value that affects the whole course and meaning of one’s life. This treatment puts her work in line with humanist philosophy (from Saint Augustine to Dilthey). [From the publication]