Andreas Hollsteinas apie Lietuvos Respublikos konstitucines institucijas

LTPasak recenzento, A. Hollsteinas knygoje “Valstybinės organizacijos modelis pagal naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau - LRK): trečiasis kelias tarp prezidentinės ir parlamentinės sistemos“ didelį dėmesį skiria 1991m. parengtiems LRK metmenims, preciziškai aprašo naujosios LRK rengimo ir jos priėmimo procesą, pristato “Lapinsko konstitucijos“, “Tėvynės santaros“, “Už demokratinę Lietuvą“, Liberalų sąjungos LRK projektus. Į savo disertacijos pagrindinį klausimą - ar Lietuvos Respublikos valstybinės organizacijos modelis yra trečiasis kelias tarp parlamentarizmo ir prezidentizmo, A. Hollsteinas atsako apžvelgdamas teorijų, nagrinėjančių parlamentarizmo ir prezidentizmo problemas, įvairovę. Apibendrindamas tyrimo rezultatus, A. Hollsteinas teigia, kad, nepaisant skolinių iš kai kurių kitų konstitucijų, Lietuvos Respublikos 1992 m. LRK dominuoja nacionalinės teisės tradicijos, esą yra daug paralelių su 1922 m. LRK. Recenzentas nesutinka su autoriaus išvadomis, jog tarp 1922 m. ir 1992 m. LRK yra daug paralelių. Be to, recenzentas nepritaria ir bent trimis iš keturių A. Hollsteino rekomendacijoms, siūlančioms silpninti Lietuvos Respublikos Prezidento konstitucinę padėtį pagal jo santykį su Vyriausybe. Pasak recenzento, ši autoriaus pasiūlymų kryptis kritikuotina, nes būtent Prezidentas aukščiausiųjų valstybės institucijų sistemoje yra valstybės valdžios pastovumo veiksnys. Todėl šalies Prezidentas gali būti tas veiksnys, kuris neleistų visiškai įsigalėti Vyriausybei ir iš vien su ja veikiančiai Seimo daugumai, nes jis gali sudaryti atsvarą šiam galingam duetui.

ENAccording to the reviewer, in his book “Valstybinės organizacijos modelis pagal naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją: trečiasis kelias tarp prezidentinės ir parlamentinės sistemos” [Model of State Organisation under a New Constitution of the Republic of Lithuania (hereinafter “CRL”): the Third Road between the Presidential and the Parliamentary System], Andreas Hollsteinas focuses on a draft CRL drawn up in 1991, precisely describes the process of drafting and adoption of a new CRL and presents drafts of Lapinskas’ Constitution, a CRL by Homeland Concord, For Democratic Lithuania and Liberal Union. A. Hollsteinas replies to the key question in his PhD thesis – whether the model of state organisation of the Republic of Lithuania is the third road between parliamentarism and presidentism – by looking at the variety of theories examining problems of parliamentarism and presidentism. Summarising the results of the research, A. Hollsteinas states that traditions of national law dominate the CRL of 1992 and many parallels exist to the CRL of 1922. The reviewer disagrees with the author’s findings that there are many parallels between the 1922 CRL and the 1992 CRL. Moreover, the reviewer opposes at least three of four A. Hollsteinas’ recommendations for weakening the constitutional status of the President of the Republic of Lithuania according to his relation to the Government. The reviewer criticises these proposals of the author, as it is the President who is a factor of stability of state power in the system of the highest public authorities. Therefore, the country’s President can be a factor preventing complete entrenching of the Government and the majority of the Seimas acting jointly with it, as he can become offset to this powerful duo.