Dizartrijos simptomatikos įvertinimas

LTSiekiant išsiaiškinti Robertson dizartrijos įvertinimo metodikos taikymo ikimokyklinio amžiaus vaikams galimybes ir atskleisti nežymios dizartrijos simptomatiką, straipsnyje pateikiamos kvėpavimo, fonacijos, artikuliacinio aparato būklės bei judrumo, rijimo ir kramtymo refleksų, tarimo, kalbėjimo aiškumo, prozodijos, tempo įvertinimo užduotys. Aptariami nežymia dizartrija pasižyminčių ikimokyklinukų kalbėjimo ir su juo susijusių kitų trūkumų tyrimo duomenys. Tiriamieji – 19 Šiaulių logopedinio darželio priešmokyklinės grupės vaikų, pasižyminčių nežymia dizartrija. Tiriamųjų skaičių ribojo tai, jog tokio pat amžiaus ir panašiomis sąlygomis ugdomų vaikų nėra labai daug. Aptariamoji dizartrijos nustatymo metodika padeda tiksliau išsiaiškinti nežymios dizartrijos simptomatiką ir gali būti taikoma įvairaus amžiaus dizartrija pasižymintiems asmenims, taip pat ir ikimokyklinukams. Tačiau siekiant išvengti subjektyvumo būtinas tyrėjo pasirengimas. Atliktas tyrimas parodė akivaizdžius nežymia dizartrija pasižyminčių ir normalios kalbos ikimokyklinukų kvėpavimo, fonacijos, artikuliacinio aparato būklės, paslankumo ir judesių tikslumo, tarimo, kalbėjimo aiškumo bei prozodijos skirtumus. Pateikiamos užduotys leido atskleisti kai kuriuos nežymios dizartrijos simptomus, kuriems tradiciškai būdavo skiriama mažiau dėmesio, nors jie gana reikšmingi sklandžiam, raiškiam kalbėjimui. Greitos judesių sekos be balso tariant garsus, skiemenis; garsų tęsimo; kalbėjimo garsyn, tylyn, greitu tempu, greityn, lėtyn ir pan. pratimus tikslinga taikyti logopedinėse pratybose.

ENMethodology of identifying dysartliria that had been applied reveals the shortcomings of functions of different parts of peripheral speech apparatus (breathing, voice, articulation) and of important reflexes of speaking (pronounciation, comprehension, prosodia). There are few tasks for testing articulation in this methodology. Speech therapists use the tasks from traditional research scheme. The article discusses the research data of preschool children with normal speech or with mild symptoms of dysarthria who only start working with a speech therapist or who had been attending the special kindergarten for impaired speech for a year. Investigating the children with no speech impairment their articulation, speech lucidity could be evaluated as normal (144, 28%, 56%, 60% of all the tasks) and what concents their agility, sequence of movements and prosodia they are good (45,71%, 48%, 82,85% 56,36%, 42%). More tasks were performed satisfactorily while investigating breathing, articulation apparatus, agility, prosodia. It is evident that even the children with no speech impairment could perform not all the tasks very well as they don't have perfect articulation but they are adapted and speak clearly with correct pronounciation of sounds. Pre-school children having mild problems of dysarthria performed the tasks rather poorly. Their tests of speech lucidity or mobility of speech apparatus were not estimated as normal. Almost all pupils with dysarthria have received bad estimation. Big differences of performing the tasks between those who attended the special kindergarten for children with speech impairment for one year and two years prove the importance of systematic, permanent and intensive exercises dealing with dysarthria.