Searching elsewhere for the true self: Jurga Ivanauskaitė's novel "Gone with dreams"

LTNaujausiame savo kūrinyje – romane „Sapnų nublokšti“ – lietuvių rašytoja Jurga Ivanauskaitė įsijungia į autorių, sprendžiančių namų ir išvietinimo klausimą, kuris neišvengiamai yra susijęs su sampratų „gimtasis“ ir „svetimšalis“, „aš“ ir „kiti“ permąstymu, gretas. Šios temos taip pat būdingos ir ankstyvosioms Jurgos Ivanauskaitės novelėms, tačiau romane „Sapnų nublokšti“ jos jau gvildenamos kur kas platesniame kultūriniame kontekste. Būdingas suskaldyto pasakojimo formas galima suprasti kaip postkolonializmo ir poststruktūralizmo sąveiką. Ideologinis šių dviejų sistemų panašumas yra tai, kad tiek pokolonijinės, tiek postmoderno sistemos mažiausiai domisi istorine ar politine kultūros, kalbos ir reikšmės situacija. Šiame kontekste galima diskutuoti tik apie galimas reikšmes ir įsivaizduojamas kultūrinės geografijos formas. Ivanauskaitės kūrinys yra apie kalbos, identiteto, lyties, erdvės ir kultūros sienas, kurių įveiką skatina viltis pasiekti galimą tikrąjį „aš“. Kaip savo naująją tėvynę bandoma apibrėžti tekstą, tačiau pasirodo, kad tai dar viena tremties forma. Ivanauskaitės veikėjų kelionė yra persmelkta atskirties, netikrumo, netekimo ir nerimo nuojautų. Galų gale nusiviliama iliuzija rasti namus žodžiuose. Vienas iš romano veikėjų sutinka, kad žodžiai negali pakeisti tėvynės, jie gali tiktai ją sugalvoti. Taip sukuriama tik dar viena laikina priebėga, iš kurios mes patys turime išsivaduoti.

ENIn her new work, a novel “Sapnų nublokšti” [Gone with the Dreams], Lithuanian writer Jurga Ivanauskaitė joins the ranks of authors who try to answer a question of home and displacement which is inevitably related to rethinking the concepts of “native” and “foreign”, “I” and “others”. These themes are also characteristic to early stories of Ivanauskaitė but the novel “Sapnų nublokšti” gives them a much wider cultural context. The characteristic forms of fragmented narrative could be understood as interaction between postcolonialism and postculturalism. Ideological similarity of these two systems lies in that, that both postcolonial and mostmodern systems are least interested in historical or political situation of culture, language and meaning. In this context the only discussion possible is about potential meanings and imagined forms of cultural geography. This work of Ivanauskaitė is about the walls built by language, identity, sex, space and culture overcoming of which gives hope for finding your true self. Text is described as a new homeland but eventually it appears that it’s just another form of exile. The journey of characters of Ivanauskaitė is transfused with feelings of isolation, uncertainty, loss and unease. Eventually, illusion of finding home in words is lost. One of the characters of the novel agrees that words can’t replace homeland; they can only construct it. This way just another temporary hideaway is created from which we have to find the way out by ourselves.