Flash mobs: art, cyberspace and the sonorous community
LT2003 m. vasarą naujosios medijos pradėjo rašyti apie naują susižavėjimą, vadinamą flashmobais, kuriuos kai kurie kritikai priskyrė paviršutiniškoms pramogoms, o kiti pripažino meniniais įvykiais ar eksperimentais socialinėje struktūroje. Terminas „flash“ gali reikšti staigų trumpalaikį pliūptelėjimą, o žodis „mob“ – maištaujančią, linksmą, dažniausiai neteisėtą minią, susibūrimą. Pasak daugumos pasakojimų, pvz., „San Francisko kronikos“, rašančios apie flashmobus, jie vyksta vietiniame parke, kuriame didelės, spontaniškai susiformavusios minios renkasi atlikti kelias nereikšmingas užduotis ar žaisti tam tikrus nerimtus žaidimus ir tada greitai išsiskirsto. Šiuos flashmobus pirmiausia organizavo menininkai, naudodami elektroninį paštą, tinklaraščius ir perduodami informaciją iš lūpų į lūpas mobiliuoju telefonu. Tiksli informacija dėl vietos ir laiko buvo siunčiama paštu ar perduodama telefonu, o galutinės instrukcijos ką kiekvienas turi daryti buvo pateikiamos visiems susirinkus. Kritikus flashmobai domina kaip meninė išraiška ir kaip socialinis protestas. Flashmobai gali būti vertinami kaip meninės pastangos, atsižvelgiant į siekį jų metu naudoti naujųjų medijų komunikaciją ir kurti naują bendruomenės formą. Kitaip tariant, flashmobai yra eksperimentas internetinės bendruomenės plėtime. Taip internetas ir jo pasaulinis tinklas virš ir žemiau kibererdvės vizualios tylos ir jos virtualios iliuzinės realybės pratęsia mūsų balsus globaliose platybėse.
ENIn summer 2003, new media began to write about a new obsession called "flash mobs", which some critics ascribed to superficial entertainment, while others recognized as a form of performance art or as a social experiment. The word "flash" can mean to appear or occur suddenly, while "mob" is a large, disorderly crowd. According to most of the stories (for example, in the San Francisco Chronicle) about flash mobs, they take place in a local park, where large crowds assemble spontaneously, perform some pointless tasks or play certain meaningless games, and then quickly disperse. At first these flash mobs were organized by artists, who used e-mail, blogs and mobile phones to relay information. Precise information on the location and time was sent by mail or passed on by phone, and final instructions about what everyone was supposed to do was given once everyone gathered. Critics are interested in flash mobs as a form of artistic expression and social protest. Flash mobs can be appreciated as artistic efforts, given the objective of using new types of media for communication and creating a new form of community. In other words, flash mobs are an experiment in the development of an online community. It is in this way that the internet and its World Wide Web above and below the visual silence of cyberspace and its virtual illusory reality extend our voices in the global expanses.
