Priesaginių veiksmažodžių mokymas nelietuvių mokykloje

LTAutorė nagrinėja priesaginių veiksmažodžių mokymosi ypatybes nelietuviškose mokyklose. Pažymima, kad išmokyti nelietuvių mokyklos mokinius taisyklingai vartoti lietuvių kalbos veiksmažodžius nėra lengva, nes ne visi žodžiai jiems yra suprantami, dažnai moksleiviai nežino pagrindinių veiksmažodžio formų. Daugiausia problemų, autorės nuomone, ir kyla vartojant pagrindines veiksmažodžio formas. Pateikiami klaidų pavyzdžiai rodo, kad mokiniams sunkiau sekasi taisyklingai parašyti turinčių fonetinių panašumų žodžių formas, nes jie dažnai priesaginius veiksmažodžius bando atpažinti ne pagal giminiškus žodžius, o pagal tai, koks balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis yra prieš “ti” bendratyje. Autorė siūlo pirmiausia pakartoti žodžio dalis, nes kartais mokiniai jų neatpažįsta, painioja priesagą su šaknimi , šaknį - su priešdėliu. Autorė mano, kad geriau išmokti skirti žodžio dalis mokiniams padeda tokios užduotys: pažymėti žodžio dalis, giminiškus žodžius, išrašyti žodžius su priešdėliais, su priesagomis, pažymėti sangrąžos formantą, užpildyti lenteles. Autorė apžvelgia pagrindinius priesaginių veiksmažodžių vartojimo su įvairiais linksniais atvejus. Pateikiama daug lentelių, kurios, autorės nuomone, gali padėti mokiniams geriau išmokti lietuvių kalbos priesaginius veiksmažodžius, skatina juos mąstyti, o ne vien tik rašyti žodžius pagal analogiją. Jose vaizdžiai matyti, su kokiais linksniais sakiniuose vartojami priesaginiai veiksmažodžiai, o ką nors pamiršę moksleiviai lentelėje lengvai gali rasti atsakymą.

ENThe author analyses the peculiarities of learning suffixed verbs in non-Lithuanian schools. She notes that it is not easy to teach students of non-Lithuanian schools to properly use Lithuanian verbs, since they do not understand all words and usually they do not know the main forms of the verb. The author believes that the majority of the problems emerge when using the main forms of verbs. The examples of mistakes demonstrate that it is more difficult for students to properly write phonetically similar words, since they usually try to identify suffixed verbs according to the vowel, diphthong or the mixed diphthong preceding “ti” in the infinitive form, but not according to the word family. The author offers to repeat the parts of the word, since sometimes students do not identify them, confuse the suffix with the root, and the root with the prefix. The author believes that the following exercises help students better learn identify the parts of the word: highlighting the parts of the word, word families, inserting words with prefixes, suffixes, highlighting the reflexive formant, and completing tables. The author reviews the key cases of the use of verbs with various cases. A great many of tables, which, according to the author, may help students learn Lithuanian suffixed verbs, encourage them to think and not only to write words basing on analogies. They clearly demonstrate the cases with which suffixed verbs are used in sentences, and those students, who have forgotten something, may always refer to these tables to find necessary information.