LTKetvirtis amžiaus skiria Edwardo W. Saido (Edward W. Said) knygos „Orientalism“ lietuvišką vertimą ir originalą. Lietuvių kultūroje šie 25 metai reiškia nemažą spragą Lietuvos akademiniame mąstyme, vakuumą ir prarastą galimybę pasirodyti postkolonijinio diskurso žemėlapyje. Tik dabar lietuvių mokslininkai pradeda atrasti ir naudoti naujas perspektyvas Lietuvos kultūroje, istorijoje, literatūroje ir politikoje, siūlomas Saido knygoje, kas leidžia mokslininkams iš naujo įvertinti įprastus tam tikrų temų ir problemų tyrimo metodus bei praplėsti ir atnaujinti akiratį. „Kitas“ ir jo vaizdavimas kultūroje yra viena universaliausių reikšmių. „Kito“ vaidmens sukūrimas ir apibrėžimas savęs atžvilgiu įgyvendinant tokias binarines priešpriešas kaip „mes“ vs. „jie“ arba „ji/s“ vs. „aš“ yra svarbiausi klausimai, su kuriais susiduria ir kuriuos turi spręsti kiekviena kultūra. Pastarųjų metų identiteto, holokausto, rasizmo, nacionalizmo ir globalizacijos klausimai verčia galvoti apie „kitą“, ieškoti „kito“, rasti „kitą“ lietuvių kultūroje. Vienas naujausių lietuvių prozininko Sauliaus Tomo Kondroto darbų yra puikiausias „kito“ pavyzdys lietuvių kultūroje. Pats trumpo apsakymo pavadinimas „The Slow Birth of Nation“ jau atskleidžia pagrindinę kūrinio mintį – tai istorija apie tautos formavimąsi. Daroma išvada, kad binarinė priešprieša Kondroto naudojama apsakyme „The Slow Birth of Nation“ yra priešinga Saido rytų vakarų priešpriešai. Nors „mūsų“ bendruomenė Kondroto apsakyme daugeliu aspektu stereotipais ir vaizdiniais panaši į rytietiškąją, „mūsų“ bendruomenė yra dominuojanti grupė, todėl ją taip pat reikėtų laikyti ir vakarietiškąja.Reikšminiai žodžiai: "The Slow Birth of nation"; Kitas; Konstrukcija; Literatūra; Lietuvių proza; Postkolonializmas; Saulius Tomas Kondrotas; "The Slow Birth of Nation"; Construction; Lithuanian Literature; Lithuanian prose; Other; Postcolonialism; Saulius Thomas Kondrotas; Saulius Tomas Kondrotas.