Symbolist visions: the role of music in the paintings of M. K. Čiurlionis
LTStraipsnyje aptariamos M. K. Čiurlionio paveikslams būdingos simbolinės vizijos ir muzikos įtaka kūrybai. Lietuvių kompozitoriaus ir dailininko kūrybinį palikimą Vakarų Europos visuomenei pristatė renginių ciklas, 2000–2001 m. surengtas Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje. Jo kūryba tapo tyrimų objektu visoje Europoje. M. K. Čiurlionio kūryba artima romantizmo ir simbolizmo nuostatoms. Daugelis XIX–XX a. sandūros dailininkų ir rašytojų domėjosi muzikos ir tapybos, garso ir spalvos sąveika. Muzikalumas atsiskleidžia M. K. Čiurlionio paveikslų pavadinimuose. Keturių paveikslų cikluose kiekvienas kūrinys atitinka klasikinės muzikos formų struktūros dalis. Jautrus fugos ir preliudo perkėlimas į tapybą įkvėpė kompozitorių kurti diptichus ir triptikus. Laiko sąvoka ir jo perteikimas grindė tapybos muzikalumą. Erdvinis tęstinumas, pasikartojantys ritminiai motyvai buvo nuolatinių dailininko paieškų sritis. Tapybos ir muzikos saitų paieškas išreiškė ir muzikinės partitūros, kurias M. K. Čiurlionis įtraukė į plastinę kūrybą. Dailininkų, rašytojų, poetų ir kompozitorių, susijusių su simbolistų judėjimu, kūryba išsiskyrė bandymais jungti skirtingų juslių registrus. M. K. Čiurlionis turėjo galimybę susipažinti su žymių simbolistų darbais Prahoje, Drezdene, Niurnberge, Vienoje ir Miunchene. Menų sintezės idėjos padėjo išreikšti kosmines vizijas ir bandymus suvokti pasaulį. M. K. Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su to meto meniniu kontekstu, kuris atskleidžia, kad paveikslų temų pasirinkimas nebuvo atsitiktinis.
