Mit - metafora - metafizika w prozie Antanasa Škėmy (na podstawie opowiadania "Žingsniai ir laiptai")

LTStraipsnyje trumpai analizuojamas mitologizavimas kaip hermeneutinio tyrimo kalba literatūroje. Tyrimas remiasi lietuvių rašytojo A. Škėmos (1910-1960) kūryba. Jo darbuose mitologizavimas veikia kaip specifinis šio pasaulio metaforizavimas ir tampa alternatyviu pažinimo metodu (diskurso požiūriu). Mitologizavimo fenomenas kaip kūrinio „Žingsniai ir laiptai“ poetikos bruožas matomas teksto naratyviniame metmenyje (pateikimo kalba) ir pateikia save implikuotos (arba eksplikuotos) siužeto temos – ontologinės/eschatologinės misterijos (ypač kartu su mitais) prasme, kurią pagrindinis veikėjas siekia atrasti. A. Škėmos teksto vertybės yra mito vidinės savybės, kurias reprezentuoja mitologiniai simboliai, ir mitologinė/metaforų kalba tampa paradigmiškai geriausia vertybių (t. y. tiesos) pasiekimo priemone . Tai tampa pagrindinio veikėjo pažinimo laisvės įrankiu, nes traukiamasi nuo konceptualaus absoliutizmo, būdingo diskurso požiūriui. Šio tyrimo metodologinis pagrindas - E. Wolickos „Platono mitų hermeneutika“ ir P. Ricocur „Hermeneutika“.

ENPaper is a short study of mythization as language of heuristic investigation in literature. The analysis is based on a story written by a Lithuanian prosaist, A. Škėma (1910-1960). Mythization acts in this text as specific metaphorization of the presented world, and constitutes an alternative method of cognition (for discursive approach). The phenomenon of mythization as feature of the poetics of "Steps and stairs" is visible in text narrative dimension (language of presentation), and constitutes itself by means of implicated (or explicated) topics in plot - ontological/eschatological mystery (in connection with particular myths), which the main character is trying to discover. Values in Škėma' text are immanent qualities of myths, represented by mythological symbols, and mythological/metaphorical language turns out to be paradigmatically best way of reaching value (e. g. truth). It becomes a tool of the character's (self) freedom of cognition, because it slips away from conceptual absolutization which is typical for discursive approach. Methodological background to this paper is E. Wolicka's Platonic myths hermeneutics and P. Ricoeur hermeneutics.