Hosius and Mohyla: Catholicism and Orthodoxy in the Polish-Lithuanian commonwealth in early modern times. A history of a transcultural reform movement
LTŠioje studijoje analizuojamas Mogilos reformų kompleksas, lėmęs Rytų stačiatikių konfesionalizaciją. Plėtojant istorinę lyginamąją ir tipologinę analizę, darbe lyginami panašūs konfesionalizacijos procesai Abiejų Tautų Respublikoje, kuriuos inicijavo katalikų bažnyčios veikėjas, Varmės vyskupas, kardinolas Stanislovas Hozijus ir stačiatikių metrapolitas Petras Mogila (Mohyla), nubrėžę kelias perspektyvas. Pirma, apibūdinamos katalikų ir stačiatikių reformatorių asmenybės bei jų vaidmuo įgyvendinant reformas; antra, paaiškinama reformų esmė ir tikslai organizaciniu požiūriu. Aiškinama, kuo Abiejų Tautų Respublikoje pradėtas stačiatikių bažnyčios konfesionalizacijos pradinis etapas skyrėsi nuo analogiškų procesų katalikų bažnyčioje ir kaip šie procesai buvo vienas su kitu susiję. Hozijus buvo Šiaurės Europos humanizmo pasekėjas. Hozijus ir kiti humanistai rėmėsi renesanso humanistiniais metodais, siekdami švietimo atgimimo Katalikų Bažnyčioje; panašiai Mogila plėtojo reformuotos katalikų teologijos idėjas ir koncepcijas, siekdamas suformuoti konceptualų Rytų stačiatikių teologijos pagrindą. Hozijus savo vyskupijoje įgyvendino katalikybės Trento modelį; savo reformacijos veikloje jis rėmėsi Vakarų, daugiausia katalikiška patirtimi, daug dėmesio skirdamas bažnytinei disciplinai, dvasininkijos švietimui, liturginių apeigų unifikavimui ir doktrinos sisteminimui. Mogilos politika buvo nukreipta į hierarchijos autoriteto ir bažnyčios autonomijos stiprinimą. Jis praturtino Kijevo bažnyčios bizantiškąjį paveldą Vakarų ir neolotynų kultūros pasiekimais.
ENThe study analyses the set of Petro Mohyla’s reforms, which determined Eastern Orthodox confessionalization. The work develops a historical comparative and typological analysis and compares similar confessionalization processes in the Polish-Lithuanian Commonwealth, which were initiated by the figure of Catholic Church, Bishop of Warmia, Cardinal Stanislaus Hosius and Orthodox Metropolitan Petro Mohyla, who outlines several perspectives. The study initially describes the personalities of the Catholic and Orthodox reformers and their role in the reformation process, and explains the essence and goals of reforms from the organisational point of view. The work explains how the initial stage of confessionalization of the Orthodox Church started in the Commonwealth differed from analogical processes in the Catholic Church and how these processes were related. Hosius was the follower of Northern European humanism. Like other humanists, he referred to the humanistic methods of the Renaissance, seeking the rebirth of education in the Catholic Church; Mohyla similarly developed the ideas and concepts of the reformed Catholic theology, seeking to form the conceptual base of Eastern Orthodox theology. Hosius implemented the Catholic Trent model in his bishopric; he referred to Western mainly Catholic experience in his reformation activities, paying considerable attention to the church discipline, education of the clergy, unification of liturgical service and systematisation of the doctrine. Mohyla’s policy was targeted at the enhancement of the authority of hierarchy and church autonomy. He enriched the Byzantine heritage of Kiev Church with Western and New Latin cultural achievements.
