Vertimas ir jo poveikis vartotojams : grožinė literatūra versus meniniai filmai

LTStraipsnyje nagrinėjami vertimo kokybę ir vertimo poveikį vartotojams lemiantys veiksniai, gretinant pastarųjų dešimtmečių grožinės literatūros bei vaidybinių filmų lietuviškus vertimus, mėginama įvardinti ir įvertinti vertimo kalbos tendencijas, siūlomi situacijos gerinimo būdai. Šalyje tiek literatūrinis, tiek audiovizualusis vertimas moksliniu požiūriu gvildentas palyginti nedaug, tad aptariant straipsnio tematiką remiamasi Vakarų Europos teoretikų darbais (paminėtina, kad specialiosios literatūrinio ir audiovizualaus vertimo teorijos vis dar išgyvena formavimosi tarpsnį) bei bendrąja vertimo metodologija. Straipsnio tikslas – ištirti vertimo proceso ir jo dalyvių poveikį kalbai, įvardyti jos kismo priežastis. Siekiant atskleisti aptariamą problematiką pasitelkiami aprašomasis metodas, originalo ir vertimo į lietuvių kalbą gretinamoji analizė. Gvildenant šią temą tampa akivaizdu, kad svarbiausias vaidmuo vertimo procese tenka vertėjui ir jo kaip tarpkalbinės ir tarpkultūrinės komunikacijos tarpininko kompetencijai. Vertimo kokybei neišvengiamą įtaką daro ir (dažniausiai) nekvestionuojama originalo meninė vertė bei rinkos lemiama meninių kūrinių atranka. Padėtį gerinti galėtų vertimo kokybę užtikrinantys kryptingas literatūrinio bei audiovizualaus vertimo specialistų ugdymas ir argumentuotos vertimo kritikos, grindžiamos visapusiška vertimo analize, puoselėjimas. Tokia vertimo kritika turėtų formuotis ne tik uždarame akademiniame rate, bet ir viešuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūrinis vertimas; Audiovizualus vertimas; Vertėjo kompetencija; Vertimo kokybė.

ENThis article analyses the factors that affect the quality of translation and its effect on consumers. It compares Lithuanian translations of literature and films of the past few decades. An attempt is made to identify and assess tendencies in the language used in translations, with ways of improving the situation being suggested. In our country neither literary nor film (audio-visual) translations have been studied scientifically to any significant extent, therefore when discussing the subject matter of the article, use was made of the work of Western European theoreticians (bearing in mind that special theories concerning literary or film (audio-visual) translations are still in the formative stage) and general translation methodology. The aim of the article is to study the effect of the translation process and the participants in it on our language, and to identify the reasons for its change. The problem is tackled using the descriptive method, by doing a comparative analysis of the original and the translation into Lithuanian. Investigation of this subject made it clear that the most important role in the translation process is that of the translator and his competence as an inter-language and inter-cultural communicator. Most often, and inevitably, the quality of the translation is affected by the undoubted artistic/cultural value of the original text, which is guaranteed by the natural selection process exerted on creative works by the commercial market. The situation would be improved by targeted training of literary and film (audio-visual) translation specialists designed to raise the standard of translations and by encouraging constructive feedback on translations, based on thorough analysis of the translations. Such criticism/feedback of translations should take place not only in the closed academic circle, but also in the community.