Junginiai su funkciniais veiksmažodžiais: vertimo problemos

LTStraipsnyje, remiantis vertimo teorija, vertimo kritika ir lyginamąja kalbotyra, aptariamos vokiečių kalbos junginių su funkciniais veiksmažodžiais (vok. Funktionsverbgefüge) vertimo problemos bei jų sprendimo būdai. Prototipinį šių pasakymų branduolį sudaro tokie junginiai, kurie gali būti pakeisti paprastu veiksmažodžiu; žymi veikslą; sudaromi su tipiniu funkciniu veiksmažodžiu. Funkciniams veiksmažodžiams būdingi trys veikslo raiškos tipai: Inchoativa, Durativa, Kausativa; tai pat jie gali turėti tiek aktyvią, tiek pasyvią reikšmę (Achtung haben – Achtung genießen; gerbti – būti gerbiamam).Verčiant iš vokiečių kalbos labai svarbu įžvelgti junginių semantinę struktūrą ir nustatyti, ar lietuvių kalba turi tiesioginių atitikmenų, (pvz. Rat erteilen – duoti patarimą), ar teikia pasirinkti kitą ekvivalentą, (pvz. in Vergleich bringen – palyginti). Straipsnyje aptariami galimi junginių su funkciniais veiksmažodžiais vertimo būdai, išlaikant propozicinę reikšmę ir ją keičiant (sinoniminis / antoniminis vertimas, eksplikacija / implikacija, generalizavimas ir konkretizavimas, parafrazavimas). Aptariami vertimo būdai išsaugantys ar pakeičiantys stilistinę reikšmę (padidinantys ar neutralizuojantys ekspresyvumą). Vertimo metodai, išlaikantys stilistinę reikšmę, apima tuos junginių atvejus, kuriais buvo perteikti šnekamosios kalbos, dialektiniai, frazeologiniai ar metaforiniai elementai. Konotacijų perteikimas yra ypatinga vertimo problema, su kuria susiduriama verčiant šnekamosios kalbos ar tam tikro dialekto elementus, kurie originale atlieka „kalbinio portreto“ funkciją.