Prasmės atsiradimas ir modifikacijos J. Baltrušaičio poezijoje

LTStraipsnyje aptariama, kaip J. Baltrušaičio paskutiniuose rinkiniuose „Лилия u cepu“ ir „Aukuro dūmai“ kuriama ir modifikuojama prasmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip naujas žvilgsnis į tikrovę (žemiškumo ir idealybės ryšiai) tampa akstinu naujoms prasmėms. Plačiau aptariami prasminiai vienetai — tekstas ir žodis, simbolis, jų tarpusavio ryšiai, kurie modifikuoja vienas kitą, kuria naujus semantinius aspektus ir perspektyvas. Iškeliamas skirtingas rusiškųjų ir lietuviškųjų kūrinių prasmės kūrimo bei modifikacijų modelis, ne vienoda dialogiškumo ir monologiškumo kaitos kryptis.

ENIn the texts by J. Baltrušaitis ties between thing and its sense become urgent, but are not denied as poet seeks to rethink this reality. The poetic world is specific place where two dimensions that is perfection and every day, meet forming a new meaning. Symbol and word become able to embody the unity of two worlds. Encounter of two meaning units — symbol, word-sign and text - rises so boundary between text and discourse is fading. Axis of main principals changes when J. Baltrušaitis begins to write in Lithuanian. For example, concreteness, precepts for every day living strengthen. Beginning of sense changes, modification of meaning is moved outside text Russian poems exist like monologue with myself looking for answers and so transform into dialogues with other (or another individual, which participates and is able to understand, identify), Lithuanian poems are written like pieces of dialogue with other that as believed cannot answer.