Laiko konceptų metaforinė raiška lietuvių kalboje

LTStraipsnyje kognityviuoju aspektu tiriamos konceptualiosios laiko metaforos: siekiama nustatyti laiko metaforas sudarančių įvairių laiko konceptų raišką, 'laiko' ir jo hiponimą metaforinės vartosenos skirtumus. Laiko metaforų analizei pasirinktos tokios donorinės zonos:'judantis objektas', 'erdvė' ir 'abstraktusis konceptas'. Straipsnyje aptarta tik dalis laiko metaforų. Išanalizavus surinktą medžiagą paaiškėjo, jog laiko konceptai aktualizuojami vartojant konceptualiąsias metaforas. Vadinasi, jų semantika gana stereotipinė, tarp jų nėra labai didelių semantinių skirtumų, kokius turi, pavyzdžiui, emocijos. Vis dėlto paaiškėjo, jog: a) kai kuriose judėjimo metaforose vartojami laiko konceptai gali skirtingai judėti: 'minutės', 'valandos', 'rytas' negali tekėti, 'akimirkai' visai nebūdingas judėjimas, paros laikui būdinga judėjimas vertikaliai. Šiuo atveju galime pastebėti skirtumą tarp koncepto 'laikas' ir jo hiponimų: 'laikas' ir dauguma 'laiko' konceptų juda plokštuma horizontaliai, o paros laiko dalys (rytas, naktis ir kt.) gali judėti vertikaliai. b) Paaiškėjo hiperonimo 'laikas' ir kai kurių jo hiponimų ypatybės. Laikas – konvencionalus matas ir negali judėti vertikaliai, jis nedalijamas į pradžią ir pabaigą, negali būti ilgas, gilus ir pan. Temporalinis hiperonimas skiriasi nuo emocinių (jausmai, pojūčiai), kurie iš esmės nesiskiria nuo savo hiponimų.