Informatikos terminų vartosenos ypatumai: kalbos kultūros ir kultūros aspektais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Informatikos terminų vartosenos ypatumai: kalbos kultūros ir kultūros aspektais
In the Book:
Tekstas ir kontekstas: prasmės formavimasis / redakcinė kolegija: Ilona Mickienė (pirmininkė) ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2004. P. 155-162
Keywords:
LT
Kalbos kultūra / Language culture; Rašyba. Skyryba. Ortografija / Spelling. Punctation. Orthography; Skoliniai / Loan words; Terminija / Terminology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas dabartinės jaunosios kartos, gyvenančios informacinėje visuomenėje, požiūrį į gimtąją kalbą, aiškinamasi, kokį vaidmenį kiekvienas asmuo priskiria sau kaip lietuvių kalbos vartotojui. Tyrimo metu moksleivių ir studentų klausta apie taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą, lietuviškus terminus informatikos moksle, mokytojų ir dėstytojų vartojamos lietuvių kalbos taisyklingumą, informacijos apie kalbos specialistų siūlomus terminus prieinamumą, darbo su kompiuteriu metu vartojamų terminų ir programinės įrangos lietuviškumą ir pan. Net 86 proc. respondentų teigia, jog jiems svarbu vartoti taisyklingą lietuvių kalbą. Neigiami atsakymai į klausimą, ar reikia informatikos moksluose vartoti lietuviškus terminus (53 proc.), neatspindi negatyvios nuostatos gimtosios kalbos atžvilgiu, jais respondentai gina savo komunikacijos patogumą. Stebina tai, jog remiantis anketų duomenimis dauguma informatikos dėstytojų (mokytojų) paskaitų metu nevartoja lietuviškų kompiuterijos terminų. Priežastis – labai sudėtingi, keisti ir neįprasti terminai. Tik 28 proc. respondentų mano, jog privalo vartoti lietuvių kalbos specialistų siūlomus terminus. Paskutinysis anketos klausimas susijęs su mūsų dienomis bene populiariausia ir įprasčiausia bendravimo priemone – internetu. Didesnė dalis respondentų teigia, jog norėtų vartoti lietuviškus rašmenis naudodamiesi internetu. Daroma išvada, kad eilinis kalbos vartotojas nėra labai sąmoningas, savarankiškai neieško informacijos, nejaučia ir vengia atsakomybės už taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą, atsakomybę priskiria pedagogams.Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Informatika; Informatikos mokslas; Informatikos terminai; Kalbos kultūra; Kokybinė analizė; Skoliniai; Skolinys; Terminai; Terminas; Borrowings; Discourse; Informatics; Information science; Loanword; Norms of standard Lithuanian; Qualitative analysis; Term; Terminology of computer science; Terms.

ENThe article analysis an attitude of the present-day young generation living in the information society towards their native language and tries to find out what role every person takes as a user of the Lithuanian language. Pupils and students were asked during the study about correct use of the Lithuanian language, Lithuanian terms in IT area, correctness of the Lithuanian language used by teachers and professors, availability of information on terms suggested by linguists, Lithuanian origins of terms and software used while working on the computer, etc. As much as 86% of the respondents state that it’s important for them to use the Lithuanian language correctly. Negative answers to the question whether Lithuanian terms should be used in IT (53%) do not reflect a negative attitude towards native language; the respondents are simply defending their right to the convenience of communication. It is surprising that, based on the information from questionnaires, majority of IT teachers (professors) are not using Lithuanian IT terms during classes. The reason for that is that Lithuanian terms are very complicated, strange and unusual. Only some 28% of the respondents believe that using terms suggested by Lithuanian linguists is a must. The last question of the questionnaire is related to the most popular and usual mean of communication of hour days, the Internet. Majority of the respondents claim that they would like to use Lithuanian characters when using the Internet. The conclusion is made that an average language user is not very conscious, does not look for information on their own, does not feel responsible and even avoid responsibility for correct use of the Lithuanian language and transfer that responsibility to educators.

Related Publications:
Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40524
Updated:
2017-02-21 18:19:48
Metrics:
Views: 24
Export: