Lietuvos aukštųjų mokyklų finansavimo problemos ir jų sprendimas
LTPasak autorės, vienas iš svarbiausių aukštojo mokslo būklę atspindinčių rodiklių yra aukštųjų mokyklų finansavimas. Dabartinę aukštojo mokslo sistemą sudaro valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos. Šių mokyklų finansavimo principai yra skirtingi. Kadangi pagrindinis Lietuvos aukštųjų mokyklų lėšų šaltinis yra valstybės biudžeto asignavimai, dabartinę aukštojo mokslo finansavimo padėtį lemia principai, kuriais vadovaujasi Lietuvos Respublikos (toliau – LR)Seimas ir Vyriausybė nustatydami ir paskirstydami aukštajam mokslui skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalį. Aukštųjų mokyklų finansavimas pasižymi savo specifinėmis savybėmis. Valstybė, skirdama lėšų aukštajam mokslui, siekia įgyvendinti savo tikslus; aukštojo mokslo sistema turi laiduoti, kad visuomenė nuolat turėtų pakankamai intelektinio ir kūrybinio potencialo juos įgyvendinti, plėtoti gamybą, valdyti ūkį, socialinę sritį ir valstybę. Šio straipsnio tikslas – atskleisti aukštųjų mokyklų finansavimo padėtį Lietuvoje, parodyti jo dinamiką, struktūrą ir perspektyvas. Straipsnyje analizė vykdoma keturiais etapais. Pirmiausia, pristatomi nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo principai. Antra, analizuojami 1994–2000 m. valstybės biudžeto asignavimai, skirti aukštosioms mokykloms. Trečia, siekiama atskleisti aukštųjų mokyklų finansavimo principus. Ketvirta, aptariamos finansavimo tobulinimo galimybės. Straipsnyje naudojamas teorinės dokumentinės analizės metodas, remiamasi LR Vyriausybės nutarimais, Lietuvos aukštojo mokslo Baltąja knyga, LR Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais šaltiniais.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Aukštoji mokykla; Aukštojo mokslo statutas; Aukštosios mokyklos; Finansai; Finansavimas; Finansavimo problemos; Sprendimai; Švietimo Ministerija; Finance; Financing problems; Funding; High School; Higher education; Higher schools; Lithuania; Ministry of Education; Solutions; Statutes of Higher Education.
ENStudies in higher schools must be financed according to the cost of one student in different courses, calculated depending on the market requirements, and according to the planned quantity of state funded students, set by the Ministry of Education. State fund, sponsoring the studies in higher schools, must not be related to the percent of finances that are intended for the studies. Percent of recourses, committed to education, must be calculated according to the GDP. Finances, to keep administration and support services, must be calculated according to the standart, set by the Ministry of Education. The state fund for higher schools must be set for three years, as foreseen in the Statutes of Higher Education. The areas for which finance is allocated must be indicated. The present system of sponsorship for higher education, in order to obtain better quality and efficiency, must be reformed so that the student became a client of higher school and higher schools have conditions to act according to the Statutes of Higher Education and according to the Constitution. [From the publication]
