Postmodernistinio negeografinio komponavimo prasmė Alfonso Andriuškevičiaus "12 eilėraščių "Metams"

LTPranešimo pagrindu parengtame straipsnyje svarstomos metafizinės barokiškos A. Andriuškevičiaus poezijos prasmės. Stebima, kaip poetas išvengia „signifikacijos diktato“. Nagrinėjamos dažniau pasitaikančių A. Andriuškevičiaus metaforų, metonimijų, sinekdochų ypatybės. Svarstoma, kaip lokaliniai kultūros kontekstai sąveikauja su universaliu europinės kultūros modeliu, pagrįstu baroku. Gilinamasi į tai, kaip poezijos pasijos įtvirtina transcendencijos idėjas, kokiais keliais šiuolaikinėje postmodernistinėje lietuvių poezijoje išvengiama fatališkojo dualizmo. Tikslas ir uždaviniai: panagrinėti postmodernistinį „geografijos pabaigos“ principą šiuolaikinėje lietuvių poezijoje, ištirti, kaip veikia konsubstancialus ir transsubstancialus kultūros modeliai A. Andriuškevičiaus eilėraštyje. Objektas: A. Andriuškevičiaus eilėraščių ciklas „12 eilėraščių „Metams““ ir jų poetika prasmės sukūrimo proceso požiūriu. Metodai: komparatyvistinis, analitinis, deskripcinis, sintezavimo. Tyrimų duomenys: Z. Baumano studija apie globalizacijos padarinius žmogui, A. J. Greimo naratologija ir naujoji retorika, istoriografijos ir poetikos santykis antikinėje kultūroje. Rezultatai: išnagrinėjus A. Andriuškevičiaus tekstų poetiką, padaryta išvada, jog autorius tęsia europinę krikščioniškąją tradiciją, kuria lokalinis kontekstas pritaikomas prie universaliosios kultūros.

ENThe article produced on the basis of the report analyses metaphysical meanings of the baroque poetry of A. Andriuškevičius. It is noted in the article that the poet avoids “the dictate of signification”. The author of the article analyses peculiarities of metaphors, metonymies and synecdoches more frequently used by A. Anriuškevičius. The interaction of local cultural contexts with the universal model of the European culture based on the Baroque style is analysed. The author focuses in the way the poetry establishes ideas of transcendence and the way the contemporary post-modern Lithuanian poetry avoids fatal dualism. Goals and objectives: to analyse the post-modern principle of “the end of geography” in the modern Lithuanian poetry and the way consubstantial and trans-substantial models of culture operate in a poem by A. Anriuškevičius. Object: Andriuškevičius’ cycle of poems “12 poems for “the Year”” and their poetics with regard to the process of the creation of sense. Methods: comparative, analytical, descriptive and synthesising. The data for the research: Z. Bauman’s study on the impact of the globalisation on man, the narratology and the new rhetoric of Algirdas Julian Greimas, and the relation of historiography and poetry in the Antique culture. Results: having analysed the poetics of A. Andriuškevičius, it was concluded that the author continues the European Christian tradition where the local context is adjusted to the universal culture.