Ir nereikalingas, ir bereikalingas

LTStraipsnyje analizuojamos žodžių 'bereikalingas' ir 'nereikalingas' reikšmės. Netipiškos darybos tarmių ir raštų žodis 'bereikalingas' J. Jablonskio pažintas iš gimtosios tarmės, jo užrašytas žodynui, svetimu nelaikytas, griežtai netaisytas. Žodžio 'bereikalingas' lietuvišką atsiradimą labai įtikinamai paaiškino A.Salys. Jį pateisino „Kalbos patarėjas“. 'Bereikalingas' yra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ visuose leidimuose, akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“, netaisomas „Kalbos praktikos patarimuose“. 'Bereikalingas' netaisytinas, tačiau oficialiajai kalbai neteiktinas. Bendrinėje kalboje jis likęs be savo pamato 'bereikalas'. Tarmėms būdingas reikšmės skyrimas – 'nereikalingas daiktas' (kurio nereikia), bet 'bereikalingas dalykas' (kuris be reikalo daromas) bendrinėje kalboje daromas kitaip – 'nereikalingas' (nėra reikalo), bet 'be reikalo' (daromas).

ENThe unsystematic adjective of dialects and writings "bereikalingas", made of the noun "bereikalas" ("absence of any need") that had come from the adverb "be reikalo" (without any need), is used in appellative language as well, but without its base - "bereikalas". Its supposed foreign nature has not been proved, attempts to push it beyond the limits of appellative language turned out not to be reasonable. This form should not be used only in official language. Usage in appellative language is also restricted by a bit vague difference from the word "nereikalingas" meaning.