Linksnis ar prielinksninė konstrukcija

LTKalboje pasitaiko nemaža sinoniminės ir variantinės vartosenos: tą patį dalyką neretai galima nusakyti vienaip, kitaip, kartais dar kitaip. Nėra išimtis ir sintaksė. Tarkim, ką nors nusakant, neretai galima parinkti ir linksnį, ir prielinksninę konstrukciją, t. y. prielinksnį, einantį su linksniu. Dėl tokio rinkimosi galimybės kartais kyla ir abejonių, juo labiau kad sintaksės dalykai nelengvai norminami, sunkiau pasitikrinami. Kalbant apie linksnių ir prielinksninių konstrukcijų konkurenciją, galima skirti tris atvejus: linksnis ir prielinksninė konstrukcija vienodai geri; paprastai vartojamas linksnis, bet vartosenos paribiuose įmanoma ir retesnė (akivaizdžiai tarminė) prielinksninė konstrukcija; prielinksninė konstrukcija linksnį stumia dėl kitų kalbų įtakos ir yra nevartotina. Kai linksnis ir sava prielinksninė konstrukcija paplitę maždaug vienodai, bendrinei kalbai tinka abu. Tačiau oficialiuosiuose kalbos stiliuose (administraciniame, moksliniame), kurie sunorminti griežčiau ir kuriems parenkami prestižiškiausi variantai, vis dėlto šiokia tokia pirmenybė teikiama grynam linksniui. Kodėl? Pirmiausia, lemia kalbos ekonomija, nes linksnis už prielinksninę konstrukciją yra trumpesnis. Antra, linksnis paprastai senoviškesnis, o senovę reikia gerbti. Istoriškai prielinksninės konstrukcijos yra naujesnės negu linksniai. Straipsnyje pateikiama keletas problemiškesnių vartosenos dalykų.

ENArticle covers relations between Lithuanian language cases and prepositional constructions, due to which sometimes doubts there arise. Three cases are distinguished here: when a case and a prepositional construction are equally good (for instance, a simple ablative and an ablative with a preposition "su"; when usually a case is used, but in everyday vocabulary and in fiction a prepositional construction is also possible; when a prepositional construction tends to replace a case due to influence of other languages and should not be used (as in Slav languages, instead of cases prepositional constructions are mostly used - such prepositions as "ant", "pas", "apie", "į", "prie", "prieš", "su", "už"). Where possible, cases should be maintained, as they are older historically, besides, they are shorter than prepositional constructions.