Trys moderniojo žmogaus žingsniai Henriko Radausko eilėraštyje

LTStraipsnyje Regimantas Tamošaitis teigia, kad Henrikas Radauskas yra vienas įžymiausių XX a. lietuvių modernizmo poetų. Ypatingą dėmesį kūrėjas skyrė poezijos estetiniam artistiškumui, siekė išlaisvinti eilėraščius nuo patriotiško ir moralinio turinio. Sustojęs ties spontaniško meno vertybėmis, H. Radauskas tarytum savanoriškai atsiskyrė nuo visuomenės, socialinės realybės ir istorijos. Tačiau, poeto kūrybinė veikla nebuvo antivisuomeninė ar izoliuota: ji savaip atskleidžia sudėtingą Vakarų civilizacijos istoriją ir dramatišką moderniąją epochą. Poeto poemose realybė įgauna estetiškai plastines formas, tačiau modernaus žmogaus sąmonė, jo dvasinis pasaulis, egzistencinės nuotaikos yra paslėptos. Straipsnyje analizuojamas poeto kūrinys „Strėlė danguje“, kuriame atsiskleidžia įdomūs moderniojo žmogaus tapsmo etapai.Trys eilėraščio posmai – trys modernios kultūros etapai, autoriaus ir žmogaus vystymasis: džiugus savojo „Aš“ išlaisvinimas („romantinė fazė“), moderniojo žmogaus bandymai savihipnozei („gyvenimo filosofijos“ fazė ir egzistencializmas, egzistencinių kovų ir dievo mirties idėjos) ir XX a. vid. Vykusi moderniosios kultūros krizė (absurdiškų jausmų fazė, gyvenimo prasmės praradimas, totalitarizmo sukeltos kultūrinės katastrofos). Trys jausmiškai nuspalvintos strofos gali būti interpretuojamos kaip trys ironiško ryšio su pasauliu aspektai: amžinybės ironija, sarkastiška egzistencializmo ironija ir tragiško absurdo ironija. H. Radausko kūrinyje simbolinis moderniojo „Aš“ skrydis primena dramatišką „Ikaro skrydžio“ mitą ir atskleidžia kultūrinio katastrofizmo nuotaikas.

ENIn his article Regimantas Tamošaitis states an idea that a poet Henrikas Radauskas is one of the most significant modernizers of the 20 c. Lithuanian lyrics. He paid a particular attention on aesthetical artistic value of poetry, sought to set free a poem from patriotic and moral engagement. By staling a spontaneous art value, H. Radauskas in a way isolated himself from public life, social reality and history. However, the poet's creative activity is not anti-public and isolated: it authentically reveals a complicated history of the Western civilization and a dramatic modem epoch. Reality in the poet's poem acquires plastic aesthetical forms, however, modern man's consciousness, his spiritual state, existential moods are concealed beyond it. The poet's poem "An Arrow in the Sky" analysed in this article in an interesting revelation of human consciousness.Three strophes of the poem represent three phases of modern culture, artist and man's development: joyful liberation of individualistic "me" ("romantic phase"), modern man's auto-suggestion attempts (a phase of "life philosophy" and existentialism, ideas of fight for existence and God's death) and a crisis in modern culture in the mid-20th century (a phase of absurdity feelings, a loss of life meaning, cultural catastrophes caused by totalitarism). Three emotionally coloured strophes could be described as three aspects of ironic relation with the world: irony of endlessness, a sarcastic irony of existentialism and a tragic absurdity irony. In H. Radauskas' poem the symbolic flight of a modern "me" reminds of a dramatic myth of Icarus' flight and discloses moods of cultural catastrophism.