Kito laiko ir kitos erdvės ieškantis

LTVytautą P. Bložę galima laikyti vienu pirmųjų kūryba prasiveržusių pro sistemos gniaužtus. Poeto kūrybos ankstyvasis etapas – dešimtmetis nuo 1961 iki 1971. Tai pirmųjų keturių rinkinių laikas, kuriame įvyksta V. P. Bložės proveržis į kitą laiką ir į kitą erdvę. V. P. Bložės poezijos laikas nėra vientisas; tad ir jo kūrybos chronologija nėra linijinė, o greičiau spiralinė, grįžtanti į pradžią, iš jos vėl kylanti į aukštesnį lygmenį, einanti maksimalių poetinių komplikacijų keliu ir staiga viską redukuojanti, supaprastėjanti iki skaidrių trijų eilučių. Rinkiniuose „Iš tylinčios žemės“ ir „Žemės gėlės“ pasirodo tai, kas, kaip poetinis principas, išryškės aukščiausiame V. P. Bložės poezijos pakilume – „Preliuduose“, „Metamorfozėse“. Poezija, neišleidžianti iš akių siekimo suprasti savaip ir prisipažįstanti, kad negali suprasti pirminių dalykų, labai išplečia savo erdvę ir laiką. Ieškojimo, įprasminančio gyvenimą, prasmė yra paradoksali – „kažką turbūt pamiršau“. Esminis likutis, kuris ir yra dieviškas. Suprasti savaip galima tik perpratus eilėraščio struktūrą, kalbą. V. P. Bložės atveju tai nėra lengva, ypač jo poetinėse aukštumose – polifoninėse struktūrose, pirmiausia sutelktose į sunkiai ėjusią knygą „Polifonijos“ (1981). V. P. Bložės „Preliudams“ apibūdinti tinka muzikinė „preliudo“ – nedidelės ir laisvos, įžaidžiančios muzikinės fantazijos – samprata. Straipsnyje sustojama ir prie savitos V. P. Bložės eilėraščių poemos „Ruduo“. Knyga „Visai ne apie tai“ (1998) – labiausiai išsiskiria paprastumo estetika, eilėraščiu-miniatiūra, vienu judesiu apimančiu būties akimirką.

ENThe contemporary Lithuanian poet ho is searching for different time and different space. Who is the most worth of this description? "Firstly, Vytautas P. Bložė is", states a doctor of literature science Viktorija Daujotytė in her article devoted to the anniversary of the poet. Each man and each creator is dependent upon his or her time and space. However, each one depends upon these factors differently. V.P. Bložė, as all his generation, happened to live in a period which was restraining and suppressing the individual Man's nature. The creators whose biography was a bit complicated experienced really hard tests in their creative lives. V.P. Bložė was one of such authors, he and his closest people suffered from repression. But this poet who at first tried to create poems according to the programs developed by the "only method" showed quite an active initiative to escape from the requirements applicable to everybody in the same manner. V.P. Bložė could be considered as one of the first (and in separate cases - as the first one) poets who by his creative works managed to escape through the clutches of the rigid system and to enter the different time and the different space.