A Call for reforms in Lithuanian higher education

LTJau seniai pripažinta, kad investicijos į švietimą yra tautos kapitalo formavimo vienas iš elementų, tai sąlygoja ekonomikos vystymąsi ir augimą. Mokslinėje literatūroje ši tezė mokslininkų palaikoma per pastaruosius penkiasdešimt metų. Šiandien šis darbas tapo aksioma. Baltijos šalyse naujos žinios ir gebėjimai tapo būtinybė rinkos ekonomikoje. Praktiniu požiūriu, viešosios politikos sprendimų kūrėjai pripažįsta, kad tautos gyvenimo lygis yra tiesiogiai susijęs su investicijomis į savo mokymo įstaigas. Straipsnyje analizuojami Lietuvos aukštojo mokslo reformos iššūkiai. Aptariama sovietmečio įtaka aukštajam mokslui; analizuojama švietimo sistema ir reikalingi pokyčiai Lietuvoje; diskutuojama apie finansinių išteklių pakankamumą; išryškinami ugdymo pokyčiai (akcentuojant apie didesnes pasirinkimo galimybes); aptariami nauji mokymo centrai; išryškinamos kompetencijos, vertinimas ir įvertinimas; analizuojamos ekonomikos poreikių ir aukštojo mokslo strategijos. Atsižvelgiant į aukštesnio lygio finansines investicijas, būtina švietimo reforma mokymo programose. Programos turi būti lanksčios, pritaikytos įvairiose vietovėse, pvz., nuotolinis mokymas. Kokybė turi būti įvertinta tarptautiniu mastu, įstaigos turi konkuruoti. Reikėtų keisti tradicinės habilitacijos sistemą, kuri skatintų didesnę konkurenciją ir tarptautinį įteisinimą. Naujoji Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi būti dinamiška ir turi atliepti sparčiai besivystančios visuomenės poreikius.

ENIt has been long ago acknowledged that investments in education are one of the elements of the formation of the nation’s capital, which determines economic development and growth. Scientists have supported this statement in scientific literature over recent fifty years. Today this study serves as an axiom. In the Baltic States new knowledge and capacities became a necessity in market economy. From the practical point of view public policy decision-makers admit that the standard of living of the nation is directly related to investments in own educational establishments. The paper analyses the challenges of the reform of Lithuanian higher education. It discusses the influence of the Soviet period on higher education; analyses the education system and necessary changes in Lithuania; discusses sufficiency of financial resources; points out the changes of education (highlighting greater choice possibilities); discusses new training centres; points out competences, evaluation and assessment; analyses the strategies of economic needs and higher education. With regard to higher level financial investments, the curricula should also undergo a reform. Programmes should be flexible and adapted to different localities, e.g. distance learning. Quality should be evaluated on the international scale; establishments should compete. The traditional habilitation system should be changed in order to promote greater competition and international legitimation. The new Lithuanian higher education system should be dynamic and meet the needs of rapidly developing society.