The Curious position of Antanas Tulys in the canon of Lithuanian literature

LTStraipsnyje aptariama Amerikos lietuvio, išeivio Antano Tulio kūryba – siekiama atsakyti į klausimą, kodėl rašytojo darbai netapo lietuvių literatūros kanono dalimi. Apie A. Tulio gyvenimą ir kūrybą trumpai užsimenama enciklopedinio pobūdžio veikaluose („Lietuvių enciklopedija“, „Lietuvių egzodo literatūra, 1945-1990“, „Lietuvių literatūra svetur, 1945-1967“ ir pan.), jo apsakymų rinktinė buvo išspausdinta sovietmečio Lietuvoje 1973 m., tačiau A. Tulys visgi išlieka labiau nežinomas, nei žinomas autorius. Rašytojo kuriami herojai dažniausiai paprasti, nenusisekusio likimo žmonės, kurių kasdienybė žiauri ir nuvilianti – pensinio amžiaus moteris, gedinti praėjusios jaunystės („Trumpas moters žydėjimas“), prostitutė, bijanti dukters konkurencijos „versle“ („Mazgas“), padavėja („Mergina, kuri visus mylėjo“). Autorės teigimu, yra nemažai priežasčių, dėl kurių A. Tulio kūryba liko tiek lietuvių, tiek JAV literatūros paribiuose. A. Tulys, kūriniuose vaizduodamas negrįžtamai dingusį, t. y. pirmosios emigracijos iš Lietuvos bangos laikmetį XX a. pradžioje, aprašo mažumos patirtį, kurią daugiausia sudarė neraštingi, geresnio gyvenimo trokštantys ar nuo tarnavimo Carinės Rusijos armijoje bėgantys asmenys. Vėlesnio laikotarpio išeivijos lietuviai autoriaus kūrybą laikė banalia, vulgaria, ciniška ir atstumiančia. Žvelgiant iš laiko perspektyvos matyti, kad A. Tulys vaizduoja universalią emigranto būtį, o lietuviškumo ženklai apsiriboja veikėjų vardais – todėl rašytojo kūryba galėjo būti įdomi patiems amerikiečiams, tačiau kadangi buvo skelbta tik lietuviškai, šios galimybės neteko.

ENThis essay examines some of the works of the Lithuanian-American writer Antanas Tulys (1898-1977), and attempts to determine why his work has not become a part of the canon of Lithuanian literature. The author concludes that there are a number of reasons, including in part his failure to glorify the immigrant experience and the snarling, cynical surface he presents to the reader. Curiously, his works may have more relevance to Americans, but because Tulys wrote in Lithuanian, these individual readers either never had or no longer have the language skills to read him.