Prelato Konstantino Olšausko byla ir žiniasklaida 1929-1930 m

LTStraipsnyje yra atskleidžiami žymaus lietuvių visuomenės ir politikos veikėjo prelato Konstantino Olšausko gyvenimo momentai. Šio žmogaus gyvenimas buvo vertinamas labai prieštaringai. Parodoma daug negatyvių prelato K. Olšausko gyvenimo pusių, pamirštant jo nuopelnus kovoje už Lietuvos valstybingumą, šio žmogaus nuopelnus švietimui ir kultūrai. Prelatas buvo vertinamas labai kategoriškai. Publikacijose, kurios buvo išleistos 1929 m. ir 1931 m. prelatas buvo pristatomas kaip ,,nedoras“ žmogus. Prieštaringai prelato K. Olšausko gyvenimas buvo pavaizduotas ir sovietmečiu rodytame filme ,,Devyni nuopuolio ratai“. Filmas perdėm buvo ideologizuotas. Tik po 1990 m. į prelato K. Olšausko asmenį buvo atkreiptas dėmesys. Kraštotyrininkas P. Grigola ,,Apžvalgoje“ iškėlė klausimą apie prelato reabilitavimą. P. Grigola straipsnyje teigė, kad prelatas labai daug dirbo puoselėjant lietuvių tautos išsilavinimą, kultūrą, mokslą, švietimą. Kitoje eilėje publikacijų buvo aptariama K. Olšausko veikla, jo nuopelnai lietuvinant Kauną, plačiau nušviečiama ir šio žmogaus politinė veikla. Prelato K. Olšausko gyvenimą galima suskirstyti į du etapus. Pirmajame (1906 – 928) prelatas – visuomenininkas, švietėjas, politikas. Kitas laikotarpis – tylus ir ramus prelato gyvenimas. Tarp šių laikotarpių yra 1929 –1930 metai, kada vyko Birštono teismo procesas. Straipsnyje kaip tik detaliau aptariamas pastarasis laikotarpis. Autorius remiasi teismo dokumentais, amžininkų atsiminimais. Bandoma atsakyti, ar byla neturėjo politinio atspalvio. Ši byla buvo naudojama, norint sumenkinti to meto dvasininkijos autoritetą.

ENThe article marks the most important moments of life of a famous figure in the Lithuanian society and politics, Prelate Konstantinas Olšauskas. The life of this persona was often interpreted controversially by showing mostly negative aspects of his life and leaving out his merits in the fight for the state of Lithuania, Lithuanian education and culture. He was often judged very harshly. In publications that showed up in 1929 and 1931 he was introduced as a “wicked” man. Life of Olšauskas was also depicted controversially in the movie “Devyni nuopolio ratai” [Nine Circles of the Fall] which was released in Soviet times. The movie was heavily-laden with ideology. Persona of Olšauskas was reviewed again only after 1990. A regional researcher P. Grigola in his “Apžvalga” [Review] raised a question of rehabilitation of Olšauskas. In his article Grigola claimed that Olšauskas worked a lot in the area of cherishing literacy, culture, science and education of the Lithuanian nation. Another series of publications discussed activities of Olšauskas and his efforts in Lithuanizing Kaunas and provided a broader overview of his political activities. The life of Olšauskas could be divided into two phases: in the first phase (19061928) he was acting as a social figure, educator, politician; in the second phase he lead a quit, serene life. Between these two periods were years 1929 and 1930 when Birštonas trial took place. The article is focused exactly on that period. The author refers to court documents and memoirs of Olšauskas’s contemporaries. He tries to find out if the case had any political undertones. This case was used to degrade the authority of the clergy of that time.