Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvadas

LTAtkūrus 1918 m. Lietuvos nepriklausomybę, jos valstybės valdžia nusistatė naudotis prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos teritorijoje galiojusia teise. Konstituciškai tas nusistatymas įtvirtintas 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės tarybos priimtų Lietuvos Valstybės Laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių 24 straipsnyje, kuriame sakoma: „Srityse, kuriose Lietuvos valstybės nėra išleistų naujų įstatymų, laikinai palieka tie, kurie yra buvę prieš karą, kiek jie neprieštarauja Laikinosios konstitucijos pamatiniams dėsniams". Vadovaujantis šiuo nusistatymu greta Rusijos imperijos įstatymų sąvado, turėjusio laikinai tapti teisės šaltiniu pagrindinėje Lietuvos teritorijos dalyje, taip pat Prancūzijos ir Lenkijos karalystės įstatymų, likusių galioti Užnemunėje, tuose jos teritorijos gabalėliuose (Palangos valsčiuje ir nedidelėje Zarasų apskrities dalyje), kurie kitados, Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, priklausė Kuršo gubernijai, galiojančios civilinės teisės šaltiniu liko vadinamasis Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvadas, tiksliau – trečioji jo dalis. Straipsniu siekiama apibūdinti bene mažiausiai pažįstamą tarpukario Lietuvos teisės šaltinį, kartu ir labai reikšmingą mūsų kaimynų Latvijos ir Estijos teisės istorijos paminklą – jo parengimo ir priėmimo istorines aplinkybes, šaltinius ir svarbiausias turinio charakteristikas.

ENUpon restoration of the independence of Lithuania in 1918, the government decided to apply the law that was effective in the territory of Lithuania before the World War I. The decision was constitutionally laid down in Article 24 of the Fundamental Laws of the Temporary Constitution of the State of Lithuania adopted by the State Council on 2 November 1918, which reads as follows: "In the fields where no new laws were issued by the state of Lithuania, the laws that were in effect before the war will remain in effect on temporarily basis, provided they do not contradict the fundamental laws of the Temporary Constitution". Based on this decision, in line with the code of laws of the Russian Empire, which had to become temporary legal source in the major territory of Lithuania, as well as the laws of France and Kingdom of Poland, which were still in effect in Užnemunė land, in the little parts of its territory (Palanga Parish and small part of Zarasai County), which at some stage in the past, when Lithuania was included into the Russian Empire, belonged to Courland Province, so-called code of local laws of the Baltic Provinces, to be more precise - its third part, became the source of civil law in effect. The article is aimed at describing probably least known source of Lithuania law effective in the period between the wars, and at the same time a very significant monument of the history of law of our neighbours - Latvia and Estonia - historical circumstances of its preparation and adoption, its sources and major characteristics of the content.