LTNaujasis A. Marčėno eilėraščių rinkinys „Dėvėti eilėraščiai“ parodo, jog šio poeto kūrybai analizuoti nebetinka ankstesnės schemos: čia susilieja ironija ir dramatizmas, klasikos citatos, imitacija, stilizavimas ir kasdienė šnekamoji kalba, gražūs ir bjaurūs, sakralūs ir fiziologiški dalykai. Kūrėjas peoziją suvokia kaip nuolatinio virsmo būseną, žaidimą. O žaidime viskas įmanoma: svarbius dalykus galima paversti nesvarbiais, rimtus – juokingais ir atvirkščiai. Toks buitinės ir poetinės leksikos suliejimas, reiškinių hierarchijos atsisakymas, subtilia ironija persmelkta stilizacija – visa tai leidžia teigti, kad A. Marčėnas yra vienas ryškiausių postmodernizmo kartos poetų.
ENThe new A. Marčėnas' poem „The Used Poems" suggests an idea that the previously applied scheme is not suitable for works of this poet: here irony and dramatization, quotes from classics, imitation, pastiche and the daily language, nice and ugly, sacral and physiological things are interrelated. The poet perceives poetry as a state of constant transformation, a possibility of creative game. And a game makes everything possible: important things may be turned into unimportant ones, serious - into funny ones, and vice versa. Such fusion of everyday and poetic vocabulary, rejection of hierarchy of phenomena, pastiche transfused with subtle irony - all these distinctive features characterize A. Marčėnas as one of the most conspicuous poets of postmodernism generation.