"Didelis miestas" Vytauto Sirijos-Giros poezijoje

LTStraipsnyje apžvelgiamas miesto vaizdinys Vytauto Sirijos–Giros eilėraščiuose, pabrėžiamas jų skambesio panašumas su Henriko Radausko poezija. Pagrindinis Sirijos–Giros miesto bruožas – atviro dramatizmo stygius, išgyvenimų paviršutiniškumas. Poeto miestas yra amžinos linksmybės, šėlsmo, aistros gaivalo reiškimosi vieta, kuris, priešingai nei numanomas tradicinis gamtinis kaimo gyvenimo ciklas, paklūsta atvirkščiai laiko krypčiai. Vos ne reklaminiu klipu galima būtų laikyti šio miesto dangaus vaizdinį: danguje besidraikantys dūmai (ne debesys, o žmogaus nulemtas ženklas) tarsi turi pranešti instrukcijas, kaip dera būti dideliame mieste, nurodyti kažkokias naujas taisykles kaimiečiui lietuvaičiui, kuris „didelį miestą“ išvysta kaip pragarišką spalvų ir garsų chaosą. Žmogus demoniška valia valdo šį miestą, jame įsigali melagingumas (užuominos į parduodamą meilę ir kūrybą), galioja naujo gyvenimo taisyklės, dar nepažintos „kaimo bernelio“. Skurdo ir turto poliarizacija šiame mieste šiek tiek primena Š. Bodlero socialinės kritikos gaidas jo verlibru parašytame „Paryžiaus spline“. Turtas savo gausa čia užgožia dramatišką, nuo visuomenės paslėptą žmogaus likimą. Atskleidžia virsmo be pabaigos situacija: gyvenimo paviršutiniškumas, tarnystė prabangai slepia žmogaus likimo trapumą, jo dieviškos prigimties, esminės vertės, nuvertėjimą. Sirijos–Giros poezija dabar skaitoma kaip egzotiškas prieškario Kauno vaizdinys. Miesto chaosas, mechanizacija, tradicinių vertybių devalvavimas gimdo antiherojų, kuris vis dar jaučia prigimtinę teisę į sakralumą.

ENThe article gives an overview of the image of the city in Vytautas Sirijos-Gira's poem, underlines the similarity of their similarities with the Henrikas Radauskas' poetry. The main feature of the Sirijos-Gira's described city is the lack of open drama, superficiality of exertions Poet's city consists of the eternal fun and sprees. Moreover, the city is the place for passion, in contrast to the implicit in the traditional nature and cycle of rural life, conquering the opposite time direction. It is almost a promotional clip, that can be the image of this city's sky: the smoke in the sky (not the clouds, but the man's mark) almost as if giving the instructions on how to be in a big city; to introduce some new rules to a Lithuanian villager who sees the "big city" as a hellish chaos of colours and sounds. The man's demonic will governs this city, falsehood becomes involved in it (references to sold love and creativity), there are rules of a new life that are still valid, an unknown to a "rural boy". Poverty and wealth polarization in this city reminds the scores of S. Baudelaire's social critique in his "Parisian spline". Property of their abundance overshadows the dramatic and hidden from society, human destiny. Reveals the situation of endless transformation: the superficiality of life, the service to luxury conceals the fragility of human destiny, his divine nature, fundamental values and depreciation. Sirijos-Gira's poetry is now read as an exotic prehistoric image of Kaunas. Urban chaos, mechanization, the depreciation of traditional values gives birth to anti-heroes that still feels the inherent right to sacralism.