Polinkio į riziką ir savęs vertinimo sąsajos

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPolinkio į riziką ir savęs vertinimo sąsajos
AutoriaiZališčevskis, Antanas
KnygojePsichologijos tyrimai Lietuvoje: atradimai ir perspektyvos : II jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija . 2005, P. 55-59
Reikšminiai žodžiai
LTGalėtų būti; Polinkis į riziką; savęs vertinimas
ENGalėtų būti; Risk taking; self evaluation
Santrauka / Anotacija

LTNors atliekama nemažai psichologinių rizikos tyrimų, tačiau ir teoriškai, ir praktiškai mažai tyrinėtas žmonių polinkio rizikuoti ir jų savęs vertinimo ypatumų sąryšis. Straipsnyje keliamas tikslas nustatyti polinkio į riziką ir savęs vertinimo lygį bendrai ir skirtingų profesijų tiriamųjų grupėse bei šių reiškinių tarpusavio ryšį. Tyrime dalyvavo 149 asmenys (38 vyrai ir 107 moterys, amžiaus vidurkis - 36,09 m.), kurie pagal profesiją buvo suskirstyti į tris grupes: verslininkus ir banko darbuotojus, socialinius darbuotojus ir pedagogus. Gautų rezultatų analizė atskleidė, kad polinkis į riziką yra susiję su savęs vertinimu: tiriamieji, kuriems būdingas aukštesnis savęs vertinimas, labiau linkę į riziką, tiriamieji, pasižymintys didesniu skirtumu tarp aspiracijų ir savęs vertinimo (pagal drąsos, ryžto, racionalumo ir pasisekimo parametrus), mažiau linkę rizikuoti. Savęs vertinimo lygis susiję su sprendimais finansinės rizikos srityje, o aspiracijų lygis siejasi su rizika socialinėje, finansinėje bei etinėje srityse. Savęs vertinimo ir polinkio į riziką lygis skiriasi tiriamųjų, užsiimančių skirtinga profesine veikla, grupėse: savęs vertinimo lygis aukščiausias verslininkų bei banko darbuotojų tarpe, socialinių darbuotojų savęs vertinimas aukštesnis nei pedagogų kai kuriose savęs vertinimo srityse. Verslininkai ir banko darbuotojai labiau nei socialiniai darbuotojai linkę į riziką, labiau linkę priimti rizikingus sprendimus finansinėje srityje bei apskritai. Socialiniai darbuotojai mažiau linkę priimti finansiškai rizikingus sprendimus, nei pedagogai.

ENAlthough significant amount of studies of psychological risk has been performed, both in theory and in practice the relation between people’s inclination to take risks and their self-esteem peculiarities is still little studied. The article aims at identification of the level of inclination to take risks and self-esteem both generally and in the target groups, belonging to different professions as well as the mutual relation between the two said phenomena. 149 persons participated in the study (38 men and 107 women, the average age – 36.09 years old), who, in terms of profession, were divided into three groups: business persons and bank employees, social workers and pedagogues. The analysis of the obtained results showed that the inclination towards risk is related with self-perception: the persons, who characterized with a higher self-esteem, are more inclined to take risks, those, who characterized with a greater difference between their aspirations and their self-esteem (according to the parameters of courage, boldness, rationality and success) are less inclined towards risk. The level of self-esteem is related to the decisions in the area of financial risks and the level of aspirations is related with the risk in the social, financial and ethical areas. The level of self-perception and inclination towards risk is different in the groups of respondents, engaged in different professional activities: the highest level of self-esteem is observed among business persons and bank employees, the self-esteem in the group of social workers is higher than that of pedagogues in certain areas. Business persons and bank employees are more inclined to take risky decisions both generally and in financial areas than social workers, who, in turn, are less inclined to take financially risky decisions than pedagogues.

Mokslo sritisPsichologija / Psychology
Susijusios publikacijosVadovų polinkio rizikuoti ypatumai Lietuvos organizacijose / Auksė Endriulaitienė, Aurelija Stelmokienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2008, Nr. 47, p. 43-54.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4030
Atnaujinta2013-04-28 16:00:16
Metrika Peržiūros: 12    Atsisiuntimai: 1