LTRecenzijoje aptariama Petro Dirgėlos knyga „Gyvenimo intriga. Esė, istorinės refleksijos“ (Vilnius, 2001). Esė – esminio mąstymo žanras, o Dirgėla mąsto laisvai, lengvai ir paprastai. Gyvenimo vidinį sąryšingumą jaučia nepaprastai. Nuo šeimos autorius pereina prie tautos, nuo tautiškumo – prie valstybės. Rašytojas konstatuoja, kad likiminis tautos nejėgumas nėra nekaltas. Jo padariniai virsta priežastimis – tauta tarsi prieš savo valią, bet iš esmės savo valia kasasi duobę, pasivergia. Dirgėla tų priežasčių šaknis mato ir Lietuvos istorijoje: LDK didikų interesai lyginami su dabartiniais finansiniais-ekonominiais klanų interesais. Valstybė, šeima ir bažnyčia sudaro mikrokosmosą, kuriame asmuo jaučiasi saugus. Brangiausias turtas, kurį tėvai perduoda vaikams, yra apsauga, patyrimas. Aptaręs vaiko situaciją visuomenėje, rašytojas teigia, kad vaikų ugdymo tėvai išsižada labai anksti. Kultūra mokykloje ir visuomenėje pralaimi natūrai. Dabartiniuose lietuvio santykiuose su šeima, tauta, valstybe ir Bažnyčia atsispindi sovietinės sąmonės ir pasąmonės patirtis. Kita vertus, lietuviai atkūrė valstybę, kai pasaulyje liberalistinis globalizmas valstybę nuvertino. Pasaulyje siaučia deideologizacija, atsisakoma racionalumo, intelekto, sąmoningumo. Tokioje situacijoje Lietuvai svarbu išnaudoti savo geopolitinę padėtį ir patikėti, kad tautos šviesuomenė nėra akluomenė. Petro Dirgėlos knyga analizuoja šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius procesus, o jo pagrindinė intriga – sutrikdymas, kuris atskleidžia daugiamatišką mąstyseną ir jauseną.