Bartiškas žvilgsnis tūkstančio tekstų paviršiuje : recenzija

LTStraipsnyje aptariama Rolando Rastausko eseistikos rinktinė Kitas pasaulis. Apie esė rašoma eseistiškai: siekiama perteikti šios knygos išskirtinumą ne tik analizės turiniu (analitiniais pastebėjimais, interpretacijomis), bet ir išraiška, stiliumi (fragmentiškai rašant apie fragmentus), šitaip maksimaliai suartinant teksto skaitymą su jo rašymu. Rastausko eseistikos rinktinė įrašoma į to meto žurnalistinį kontekstą, taip pat į esė tradicijos kontekstą. Rastausko Kitas pasaulis lyginamas su kitos žymios lietuvių eseistės G. Radvilavičiūtės rinktine Suplanuotos akimirkos, parodant, kad šios dvi knygos iškyla kaip du priešingi, bet lygiaverčiai šiandieninės geriausios lietuvių eseistikos poliai. Radvilavičiūtė plėtoja eseistinio žanro asmeniškumo polių, produkuodama savojo „aš” fantomus, o Rastauskas tęsia esė kaip laisvo filosofinio, intelektualaus žanro tradiciją, produkuodamas minties bei kalbos eksperimentus. Kitas pasaulis – tai pamatinio daugio pasaulis: stilių, žanrų, balsų, „daugiabalsių žodžių”, tekstų ir „intertekstų” pasaulis. Rastauskas yra vienas pirmųjų rašto mąstytojų lietuviškoje terpėje, kaip ir prancūzų postmodernistai R. Barthes’as ar J. Derrida ne tik praktikuojantis tam tikro tipo raštą – svyruojantį ant literatūros ir filosofijos ribos, aforistinį ir kartu metaforinį, lakonišką ir nepaprastai kondensuotą – bet ir užsiimantis to rašto-rašymo (savi)refleksija. Rastausko Kitas pasaulis yra ne knyga, o Tekstas, talpinantis savyje šimtus tekstų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Esė, lietuvių; Intertekstualumas; Daugiabalsiškumas.

ENThe article discusses the collection of Rolandas Rastauskas’ essays “Kitas pasaulis” [The other world]. The author chose to write on essays in essay style: not only (s)he analyzes the content (analytical observations, interpretations), but also tries to communicate unique style of the book by selecting similar expression, style – fragmental writings about fragments – thus bringing reading of text very close to its writing. The collection of Rastauskas’ essays is located in the journalistic context of that time as well as within the context of essay-writing tradition. Rastauskas’ “Kitas pasaulis” is compared to the collection of other prominent Lithuanian easy-writer G. Radvilavičiūtė – author of “Suplanuotos akimirkos” [The planned moments] – by pointing out that these two books form two opposing, but equally-footed poles of the best contemporary Lithuanian essay-writing. Radvilavičiūtė belongs to the pole marked by development of essay-writing on personal issues, where phantoms of personal “me” are produced, while Rastauskas continues in the tradition of essay as a free philosophical, intellectual genre, engaged in thought and language experiments. The other world is a world of fundamental plurality: of styles, genres, voices, “multi-vocal words”, textual and “inter-textual” world. Rastauskas is one of the first written thinkers in Lithuanian environment, similar to French post-modernist R. Barthes or J. Derrida, practicing not only a certain kind of writing – balancing on the edge between literature and philosophy, aphoristic and, simultaneously, metaphoric, laconic and surprisingly condensed – but also engaged in (self)reflection of the written/writing.