LTRecenzijoje aptariama Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio literatūriška monografija „Pilėnai ir Afargiris: istorija ir legenda“ (2010). Pristatomi knygos tyrimo tikslai: 1) rekonstruoti Pilėnų mūšio eigą; 2) kritiškai pasekti, kaip istoriniuose darbuose buvo aprašytas šis mūšis, kaip ir kodėl kito jo aprašymai; 3) ištirti kaip formavosi ir keitėsi Pilėnų ir Margirio vaizdiniai kolektyvinėje atmintyje. Teigiamai įvertintas D. Barono atlikta Pilėnų mito revizija: istoriko atliktas tyrimas leido Pilėnų įvykius įvertinti ne kaip begalinės narsos ir ištikimybės apraiškas, ne kaip drąsų didvyrišką žygdarbį, bet kaip pasimetimo, chaoso, masinio panikos ir baimės priepuolio išraišką. Su Pilėnais susijusios kolektyvinės atminties ir jos vaizdinių raidai bei vertinimui skirta knygos dalis įvertinta kaip labai novatoriškas darbas, kuris yra reikšmingas ne tik lietuvių istorijos mokslui, bet ir lietuvių kultūros, literatūros, meno, bei ideologinės minties istorijai. Atkreiptas dėmesys į gerai atskleistą Pilėnų mito panaudojimą Antro pasaulinio karo propagandai. Pažymėta, jog knygoje analizuoti literatūros ir scenos meno kūriniai knygos autoriams labiausiai rūpėjo kaip ideologiniai-propagandiniai instrumentai. Apibendrinant monografiją teigiama, jog Pilėnų demitologizacija virto labai delikačiu reikalu ir keliamas klausimas, ar pavyks racionaliems istorikams Dariui Baronui ir Dangirui Mačiuliui pakeisti visuomenės, kultūrinių sluoksnių požiūrį į Pilėnų traktuotę, į jį atsakant, kad nors veikiausiai mitas išliks, tačiau istorikų pozicija bus išgirsta.