Minia Sigito Parulskio prozoje ir eseistikoje
LTNagrinėjamas minios fenomenas Sigito Parulskio prozoje ir eseistikoje. Pažymima, kad S. Parulskis kultūrinius tekstus transformuoja, suteikdamas jiems naujų reikšmių. Išreikšdamas minios būseną Parulskis į vieną vietą suplaka kelias pajautų rūšis: dvasinę, religinę ir fiziologinę. Stebuklo ištroškusi masė nebeatskiria dvasinių vertybių nuo tiesioginio fiziologinio pojūčio. Analizuodamas minios raišką laike, autorius teigia, kad laiką padalinus į sovietmetį ir nepriklausomybės laikotarpį, matyti, kad vaizduojamos minios savybės keičiasi. Sovietmečio minia - prievartinis darinys. Šiandien minia buriasi laisvanoriškai - buvimų grupėje lemia ekonominiai, socialiniai veiksniai, bendri interesai. Minia nevienalytė: gali koegzistuoti ir viena kitai oponuoti daug grupių; tačiau bet kuri minia kelia nepasitikėjimą. Jis atsiranda iš baimės; minia gali pasikėsinti į prigimtinę vienatvę, pasijuokti iš fobijų, kompleksų. Dėl nuolatinio individo nesaugumo jausmo išsivysto paranojiškas žvilgsnis į visa, kas šalia. Pastebima, kad S. Parulskio kūryboje baimė nukentėti nuo aplinkos skatina savigyną, o ginamasi išbandytu ir patikimu būdu - puolant. Taip pat konstatuojama, kad rašytojo savikritikos kirčiai leidžia susidaryti saugų atstumą tarp asmens ir grupės. Parodoma, kad S. Parulskio pasakotojas priklauso miniai, dalyvauja jos veikloje, tačiau savo mintyse jis ir atsiriboja nuo minios kaip masės, bijo užsiangažuoti kaip visumos dalis, nes priklausomybė miniai naikina individualumą, tačiau bijo ir pasitraukti, kadangi galimybės veikti atskirai nėra.
ENSigitas Parulskis often uses the motif of the crowd of people in his prose texts and essays. He emphasizes that a crowd assumes an instinctive form. Describing the state of the crowd in his texts, Parulskis explores the spiritual, religious and physiological sense sit experiences at once. This is rather the way to say that the crowd does not distinguish between spiritual values and the physiological senses. The ethical and aesthetic gradation looses its sense in the situation of crowd, since essentially different phenomena (oppositions) assume the same meaning, i.e. on the one hand, they can be equally important, but on the one hand, they can be equally important, but on the other hand, they are equally unimportant.
