Pamiršti Edwino Geisto folkloristikos darbai

LTŠiame straipsnyje kalbama apie žydų kilmės vokiečių kompozitoriaus ir muzikologo Edwino Geisto veikalus. Perdėm kategoriški Jono Balio atsiliepimai apie jo publikaciją tapo akstinu ieškoti siūlo galo – paties Geisto straipsnio apie lietuvių dainas ir jam skirtų Zenono Slaviūno-Slavisko bei Balio recenzijų. Recenzentų itin piktą toną lėmė kelios priežastys. Viena jų ta, kad Geisto nedidelis straipsnelis pasirodė 1938 m., kai Lietuvoje brendo rimti etnomuzikologiniai tyrinėjimai, tuo tarpu Geisto straipsnelyje matyti atsitiktinių pastebėjimų. Kita kritinio vertinimo priežastis – įtempta politinė situacija, karo grėsmė. Šiame straipsnyje mėginama pažvelgti į Geisto darbus šių dienų akimis. Daugelį minėtame straipsnelyje pateiktų minčių Geistas plačiau plėtojo knygoje „Antikes und Modernes im litauisches Volkslied“ (1940), kurioje siekiama į lietuvių folklorą pažvelgti plačiau, lyginant jį su kitų tautų dainomis bei muzikos instrumentais. Knygoje esama tiems laikams būdingų, o vėliau paneigtų lyginamosios muzikologijos teorijų. Autorius neišvengė kai kurių netikslumų, abejonių kelia pateikiamų melodijų sugretinimas ir kai kurių faktų interpretavimas. Knygoje bandoma dirbtinai surūšiuoti lietuvių folklorą, įsprausti jį į tam tikrus rėmus. Nepaisant šių ir kitų solidžiam mokslo darbui netinkamų samprotavimų, Geisto folkloro tyrinėjimus iš esmės galima vertinti kaip originalius, žadinančius mintį, keliančius įvairių hipotezių. Šiuo atžvilgiu Geisto knyga yra nepasenusi, jos idėjos ir šiandien provokuoja naujus etnomuzikologų tyrimus.

ENThe paper discusses the works of Edwin Geist, a German composer and musicologist of Jewish descent. Too categorical comments of Jonas Balys about his publication became a stimulus to search for the end of the thread – the article of Geist about Lithuanian songs and its reviews by Zenonas Slaviūnas-Slavinskas and Balys. Several reasons determined a particularly angry tone of reviewers. One of them is that a short article by Geist appeared in 1938, when serious ethnomusicology research saw its start in Lithuania, whereas Geist’s article contains random remarks. Another reason for criticism was a tense political situation and the threat of war. This paper attempts to look at Geist’s works from the present-day perspective. Many of the ideas presented in the above mentioned article were more developed by Geist in the book “Antikes und Modernes im litauisches Volkslied” (1940), which aims to explore Lithuanian folklore in a wider context and compare it with the songs and musical instruments of other nations. The book contains theories of comparative musicology which were popular at that time yet were denied later. The author failed to avoid some inaccuracies, and the comparison of melodies as well as the interpretation of certain facts are doubtful. The book attempts to artificially classify Lithuanian folklore and put it into certain frames. Despite these and other considerations that do not fit a solid scientific work, Geist’s folklore research could be basically evaluated as original, stimulating thought and raising various hypotheses. In this respect, Geist’s book is not outdated; its ideas even today provoke new ethnomusicology research.