Vienos patarlės istorinės raidos pėdsakais

LTPatarlės paprasčiau nei siužetiniai kūriniai duodasi lyginamos ir istoriniu aspektu vertinamos. Patarlės labai varijuoja, ir jų vaizdų detalių kaitą daugeliu atvejų galima tikėtis susieti su tradicinės kultūros, buities, socialinių santykių plotmėje vykstančiais reiškiniais. Visa tai bandant konkretizuoti pasirinkta vaizdinga patarlė „Pilvas – ne gromata“. Šios patarlės variantų Lietuvių patarlių ir priežodžių kartotekoje suregistruota palyginti nedaug – apie 60 vienetų, bet jie gana iškalbingi, nesunkiai susiejami su mūsų kaimo istorine tikrove. Šiame darbe variantai klasifikuojami ir aptariami vadovaujantis bendraisiais patarlių teorijos, istorijos ir tyrimo metodologijos postulatais. Atsižvelgiama į modernėjančiame pasaulyje pastebimas patarlių estetinių funkcijų kaitos tendencijas. Pasirinktos tyrinėti patarlės ir jos atšakos „Per pilvą nėra vieškelio“ pirminių versijų greičiausiai būta dviejų. Galima spėti, kad Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje jos atsirado savarankiškai. Bandyti nustatyti jų sukūrimo laiką būtų beprasmiška, tačiau be jokios abejonės jos atsirado daug anksčiau, negu siekia pirmieji jų įrašai. Paremiologinėje literatūroje nustatyta, kad ši folkloro rūšis progresuoja komiškumo linkme. Šiuolaikiniuose Vakarų kraštuose nueita iki vadinamųjų antipatarlių porūšio įsitvirtinimo. Šia linkme einama ir lietuvių patarlių vartotojų. Atrodo, kad visi arba beveik visi šiuolaikinėje Lietuvoje atsiradę humoristiniai variantai – XX amžiaus vaisius.

ENEvery proverb is or has once been a living entity. Proverbs can be discussed in terms of historical change. Their texts are laconic and can be easily decomposed and compared with regard of the separate components. Proverbial poetics rests upon practical aspects of speech and is substantially grounded in the common laws of human thinking. Yet in order to compare, one must have sufficient number of recorded variants of the proverb in question, as separate texts are too static and fail comparison. The author of the article examines and compares about 50 recordings of the proverb Pilvas - ne gromata 'Stomach is no letter'. In respect of the chronological and geographical spread of these recordings, the author attempts to determine: 1) which textual complex could be considered older, 2) how certain metaphor or hyperbole had altered, what reasons and factors could have influenced these changes.