LTStraipsnio objektas – lietuvių liaudies dainos „O aš viena dukrelė“ pagrindinis marčios gegutės motyvas. Pasitelkus aprašomąjį, lyginamąjį, lingvistinės geografijos metodus, mėginama nustatyti šio motyvo kilmę ir raidos ypatumus. Manoma, kad ši daina priskirtina baladės žanrui, yra atkeliavusi iš slavų, įgijusi lietuvių liaudies dainų ypatybių ir gerokai sulyriškėjusi. Kai kurie slavų folkloristai neabejoja apeigine šios dainos kilme. Kaimynai latviai šią dainą taip pat dainuodavo per vestuves. Dainų apie dukterį gegutę Lietuvoje užrašyta greičiausiai daugiau kaip pora tūkstančių. Daugumoje pastabų daina priskiriama vestuviniam ciklui, tik skirtingiems apeigų momentams. Dainos vietinę archajinę kilmę liudija pagrindinio marčios gegutės motyvo varijavimo regioniniai ir chronologiniai ypatumai. Apibendrinant pasakytina, kad dainos ryšys su apeiga greičiausiai darė įtaką ne tik jos gyvavimui, paplitimui ir varijavimui, bet ir apskritai lėmė pagrindinio motyvo atsiradimą ir įsitvirtinimą tekste. Tai rodytų ir vėlyvieji užrašymai, kuriuose šio motyvo nebėra. Jo vietą užima tolimo kelio, kelionės motyvas, metaforiškai reiškiantis nuotakos atsiskyrimą nuo gimtųjų namų. Taigi, neatmetant rusų folkloristų aiškinimų, esą virsmo motyvo genezė sietina su mitine metamorfoze, galima teigti, kad dar vienas motyvo susidarymo veiksnys Lietuvoje galėjo būti apeiginė nuotakos kaukė, XX a. pasiekusi akustiniu pavidalu – rauda.
ENLithuanian wedding folk song O aš viena dukrelė 'Oh I'm the Only Daughter' (type V 2857 according to the folk song catalogue) is among the most frequently recorded: at the moment, the number of its recordings amounts to 2000. This song can be regarded as Lithuanian version of the international ballad about the daughter-cuckoo, which is especially popular among the southern and eastern Slavs. In Lithuania, it is clearly related with the wedding poetry and rituals. Association of the bride and cuckoo in the folk song texts and rituals testifies to the great archaism of this phenomenon, possibly even reaching back down to the totemic times. The unique way of imitation of the cuckoo's cry could be regarded as a certain acoustic mask, obligatory for the bride during the wedding ritual.