Adolfas Sabaliauskas ir Suomija

LTČia skelbiama medžiaga yra mažai žinoma, ji įneša kai ką naujo į Adolfo Sabaliausko ryšių su Suomija istoriją. Apie 1940–1941 m. Sabaliauskas-Žalia Rūta redagavo savąjį suomių tautos epo „Kalevala“ vertimą, tikėdamasis jį išleisti. Taip pat iš naujo parašė „Prakalbą“, plačiau aptardamas šį epą bei jame atsispindinčius tautų pirmykštės pasaulėžiūros bruožus. Kadangi antrasis „Kalevalos“ leidimas nebuvo išleistas, nepaskelbta ir „Prakalba“. Jos mašinraštis su autoriaus pataisymais išliko Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje. Rengiant šią publikaciją, patikslintos kitų autorių citatos bei bibliografinės nuorodos, tačiau neįdėtos trumpos atskirų „Kalevalos“ runų ciklų turinio santraukos. Švenčiant „Kalevalos“ šimtmetį (1935 m.), Sabaliauskas, kaip epo vertėjas ir Kalevalos draugijos narys, buvo pakviestas į jubiliejines iškilmes Helsinkyje. Čia jis pasakė sveikinamąją kalbą ir perskaitė pranešimą. Šio pranešimo vertimas taip pat skelbiamas šioje publikacijoje, kuri yra kuklus Sabaliausko 130-jų gimimo metinių jubiliejaus priminimas. Skelbiamuose Sabaliausko tekstuose aprašomi E. Lonnroto nuopelnai, aptariamas „Kalevalos“ turinys, šio suomių epo magija. Nusakomi suomių „Kalevalos“ giesmėse atsiskleidžiantys suomių tradicijos aidai, toteminės kultūros požymiai, burtagiesmių vaizdiniai. Sabaliauskas aptaria ir „Kalevalos“ struktūrą, bendras idėjas, kurios susieja poemos epizodus į vienumą. Taip pat analizuoja „Kalevalos“ poezijos priemones, suomių tautinės poezijos ypatybes.

ENThe material published here is little-known; it brings something new to the story of Adolfas Sabaliauskas’ relationship with Finland. Somewhere around 1940–1941, Sabaliauskas-Žalia Rūta edited his own translation of The Kalevala - the national epic of Finland - in hopes of having it published. He also re-wrote the Preface, more broadly discussing this epic and the features of the people’s primitive worldview reflected in it. Since the second edition of The Kalevala was not released, the Preface was never published either. Its typescript, with the author’s corrections, remained in the Manuscript Department of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. In preparing this publication, other authors’ quotes and bibliographical references were clarified, but short summaries of the content of the individual rune cycles of The Kalevala were not included. The Kalevala’s centennial was celebrated in 1935; Sabaliauskas, as a translator of the epic and a member of the Kalevala Society, was invited to the jubilee celebrations in Helsinki, where he made a congratulatory speech and delivered an address. A translation of this address is also included in this publication, which is a modest reminder of the 130th anniversary of Sabaliauskas’ birth. In Sabaliauskas’ texts that are published, the merits of Elias Lönnrot are detailed, and the content and magic of The Kalevala are discussed. The echoes of Finnish tradition, signs of totemism, and images of bewitching music that open up in the Finnish songs of The Kalevala are outlined. Sabaliauskas also discusses The Kalevala’s structure and general ideas that connect the episodes of the poem into a whole. He also analyses The Kalevala’s poetic tools and the specific features of Finnish folk poetry.